Praėjusią savaitę jis viešėjo Vilniuje Rytų Europos studijų centro ir URM organizuotame intelektualų forume.
Pasak jo, V. Putinas savo populiarumą gina įvairiausiais būdas – opozicijos skaldymu, propagandos aparatu ir net sportu. Vis dėlto Rusijos herojaus įvaizdis, anot A. Umlando, netrukus gali susvyruoti.
Krymas – įrankis prieš opoziciją
Rusijos opozicija didžiąją V. Putino valdymo dalį buvo užgniaužta ir suskaldyta. Anot A. Umlando, dar labiau ją skaldo Krymo klausimas, mat dalis opozicionierių pritaria pusiasalio aneksijai.
„V. Putinas sėkmingai pertvarkė Rusijos politinį diskursą. Tai padalijo opoziciją – ji skilo į palaikančius Krymo aneksiją ir ją smerkiančius. Manau, tai (opozicijos suskaldymas – DELFI) galėjo būti vienas pagrindinių aneksijos tikslų“, - teigė pašnekovas.
Netrukus po DELFI pokalbio su A. Umlandu šiuos žodžius patvirtino Michailas Chodorkovskis. Ilgus metus kalėjime praleidęs buvęs oligarchas apie Krymo grąžinimą Ukrainai kalba tik „sąžiningo referendumo“ rėmuose.
Gyvena kitoje realybėje
Pasak jo, aukštų V. Putino reitingų vienas iš pagrindinių pamatų – valstybinis propagandos aparatas, kurio dėka Rusijos gyventojai pasaulį mato visiškai kitaip.
Pašnekovo teigimu, V. Putino herojaus įvaizdis Rusijos visuomenės akyse įtvirtintas labai stipriai. Tačiau artėjant ekonominiams sunkumams riterio šarvai gali pradėti rūdyti.
„Bus įdomu stebėti, kaip jo įvaizdis keisis, kai ekonominė ir ypač socialinė situacija daugeliui rusų pakis į blogąją pusę. Kol kas jo charizma augo kartu su pragyvenimo lygio augimu. Tačiau šis laikotarpis baigėsi. (…) Galbūt jis praras dalį žavesio, bet galbūt tik nedidelę“, - svarstė A. Umlandas, pridurdamas, jog V. Putinas veikiausiai ir toliau išnaudos „išorės priešo“ motyvą savo populiarumo palaikymui.
Anot analitiko, V. Putinas padarė teisingą ėjimą, pripažindamas, jog Rusijos ekonominės problemos gali tęstis dvejus metus. Tačiau jeigu šis periodas truks ilgiau, situacija gali būti visai kita. „Jeigu tai truks trejus ar ketverius metus, manau, tai jam gali sukelti sunkumų. Rusijos elitas, valdininkija, oligarchai, intelektualai gali nebemanyti, kad jį reikia perrinkti“, - teigė A. Umlandas.
Tikisi, kad atsikvošės ir futbolo elitas
Vokietis analitikas tarp jau paruoštų ginklų V. Putino populiarumo arsenale mini ir 2018 m. Rusijoje numatomą Pasaulio futbolo čempionatą. Ir nors korupcijos skandalų krečiama FIFA nerodo jokių signalų, jog ši garbė iš Maskvos gali būti atimta, A. Umlandas įsitikinęs, kad pirmenybės Rusijoje vykti negali.
„Negaliu įsivaizduoti čempionato Rusijoje. Na, FIFA kol kas įsivaizduoja. Bet jeigu tai vyks Rusijoje, renginyje bus apstu politinių poteksčių, protestų. Nemanau, kad tai bus sklandus sporto renginys. (…) Manau, čempionatas Rusijoje neįvyks“, - spėjo A. Umlandas.
Baltijos šalys, anot jo, Rusijos visuomenės akyse piešiamos taip, kad jų ir Ukrainos įvaizdis būtų panašus.
„Ukraina rodoma kaip antirusiška, neonacistinė, fašistinė, rusofobiška valstybė. Jos (Baltijos šalys – DELFI) didžiąja dalimi atitinka tą patį įvaizdį. Didysis skirtumas – tai, kad jos priklauso NATO. Dėl to Rusijos galimybės, pavyzdžiui, išnaudoti rusų tautinę mažumą savo tikslams Baltijos šalyse yra kur kas labiau ribotos. Manau, Maskva nenori konflikto su NATO – tam ji nėra pasirengusi“, - svarstė A. Umlandas.
Rusijos karinių orlaivių išsišokimai Baltijos šalių panosėje, anot jo, pirmiausiai nukreipti į NATO ir trijų šalių „suerzinimą“, tačiau išprovokuoti realaus susidūrimo Rusija nenori.
Ukraina: būtų gerai, jei nebūtų blogai
Anot A. Umlando, po Rados ir prezidento rinkimų Ukrainoje susiklostė palanki politinė padėtis reikšmingų reformų įgyvendinimui. Tačiau yra vienas „bet“: šalies galimybes varžo Rusijos politika ir jos remiamų separatistų veiksmai.
„Normaliomis aplinkybėmis, galimybės esminėms reformoms būtų geros, nes vidinė ir tarptautinė Ukrainos padėtis smarkiai pasikeitė. Turime naują parlamentą su demokratine, proeuropietiška dauguma – didele dauguma. (…) Pasirašyta ir iš dalies ratifikuota Asociacijos sutartis su ES. Paprastai tai reikštų, kad padėtis palanki, ir būtų galima su optimizmu žvelgti į reformas ir naujos Ukrainos kūrimą. Tačiau tuo pačiu metu turime karą Rytuose, Rusijos kišimąsi į Ukrainos vidaus politiką. Tai situaciją daro gana sudėtinga ir laiką bei energiją nukreipia nuo vidaus reformų į Rusijos problemų sprendimą“, - aiškino pašnekovas.
Pasak jo, įtampa santykiuose su Rusija komplikuoja ir Kijevo dialogą su ES bei visa Vakarų bendruomene.
„Vakaruose netrūksta santykiais su Rusija suinteresuotų labiau nei santykiais su Ukraina. Jie bijo Rusijos, jie mano suprantantys Rusiją geriau nei ukrainiečiai. Daugelis Vakarų lyderių nesupranta Ukrainos tautos, jos kultūros. Manau, būtent toks ir yra V. Putino politikos Rytų Ukrainoje ir Kryme tikslas: jis nori nukreipti dėmesį nuo vidinių reformų šalyje ir destabilizuoti visą Ukrainą, ne tik rytinę dalį“, - aiškino A. Umlandas.