Savo sprendimo priežastis aiškinanti Teisingumo ministerija pranešime spaudai teigia, kad LiCS suvažiavime patvirtintas Lietuvos laisvės sąjungos pavadinimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso reikalavimų.
Civilinio kodekso 2.39 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškiai nustato, kad juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus. Juridinio asmens pavadinimas leidžia identifikuoti juridinį asmenį, skirtingi pavadinimai suteikia galimybę netapatinti juridinių asmenų ir neklaidinti visuomenės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinis asmuo privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį juridinį asmenį turi būti įmanoma atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Juridinį asmenį identifikuojantis ir individualizuojantis pavadinimas negali būti tapatus ar klaidinančiai panašus į kitų juridinių asmenų pavadinimus.
LiCS ir politinė partija „Sąjunga Taip“, vykdydamos reorganizavimą prijungimo būdu, jungiamojo suvažiavimo metu pasirinko naują partijos pavadinimą – Lietuvos laisvės sąjunga, kuris yra identiškas nuo 1994 m. rugsėjo 13 d. iki 2012 m. sausio 13 d. veikusios politinės partijos pavadinimui ir gali klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, tikrųjų politinės partijos veikimo tikslų.
Pažymėtina, kad identiškas pavadinimas trukdys atskirti po reorganizavimo veiksiančią politinę partiją nuo anksčiau veikusios tokiu pavadinimu politinės partijos. Politinė partija, kurios pavadinimas „Lietuvos laisvės sąjunga“, buvo įregistruota 1994 m. rugsėjo 13 d., politinės partijos pirmininkas – Vytautas Šustauskas. 2012 m. sausio 13 d. minėta politinė partija pavadinimą pakeitė į „Kovotojų už Lietuvą sąjunga“.
Politinės partijos – ypatingos viešojo gyvenimo dalyvės, teigia Teisingumo ministerija, jos jungia Lietuvos Respublikos piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti Lietuvos Respublikos piliečių interesus ir politinę valią. Konstitucinis Teismas 2007 m. vasario 9 d. nutarime yra konstatavęs, kad politinių partijų steigimosi tikslai ir veikla yra neatsiejami nuo viešosios valdžios siekio, taigi ir nuo dalyvavimo rinkimuose į atstovaujamąsias viešosios valdžios institucijas. Atsižvelgiant į tai, politinėms partijoms turėtų būti keliami aukštesni reikalavimai nei kitiems juridiniams asmenims, atitinkamai jos turėtų rinktis pavadinimus, kurie suteiktų galimybę aiškiai atskirti politines partijas, jų netapatinti ir neklaidinti visuomenės.