Galutinį sprendimą atidėti bent iki kovo 3 dienos VRK nusprendė po to, kai liberalcentristai viešai prisipažino, kad mokėjo neoficialią „algą" Petrui Auštrevičiui. Dėl to LiCS iškilo grėsmė negauti 672 tūkst. litų dotacijos iš valstybės biudžeto.
Komisijos posėdyje dalyvavęs LiCS atsakingasis sekretorius Klemensas Rimšelis piktinosi, kad delsiama skirti dotacijas. Anot liberalcentristo, ši partija yra „pati skaisčiausia ir skaidriausia", mat jos finansinė veikla jau buvo ne kartą tikrinta. Prieš porą metų Specialiųjų tyrimų tarnyba LiCS būstinėje buvo atlikusi dokumentų poėmį ir tikrino partijos buhalteriją. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija du kartus tikrino partijos finansavimą per 2004 metų Seimo rinkimus.
„Nėra absoliučiai jokio pagrindo už 2004 metų ataskaitas, kurios buvo du kartus patikrintos, skirti nuobaudas. Net ir nuobaudos teisinėje valstybėje turi būti protingos", - pažymėjo K.Rimšelis.
Jis priminė, kad liberalcentristai po šių rinkimų net gavo ketvirtadalio rinkimų išlaidų kompensaciją iš valstybės biudžeto.
VRK sprendimo projekte buvo numatyta skirti dotacijas visoms partijoms, kurios turėtų jas gauti, taip pat ir LiCS. Bet žadėta paprašyti Finansų ministerijos pinigus liberalcentristams pervesti tik po įstatyme numatytos balandžio 15 dienos, o jei tyrimas baigtųsi anksčiau ir teisėsaugininkai nenustatytų jokių pažeidimų, - anksčiau nei ši data.
Tačiau keli komisijos nariai iš karto pasiūlė neskubėti skirstyti dotacijų. Mat įstatymas leidžia tai padaryti iki balandžio 15 dienos, o kai kurios partijos dar nėra pristačiusios finansinių ataskaitų už praėjusius metus. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pripažino, kad iki nustatyto termino - kovo 1 dienos šios ataskaitos gali būti ir negautos, be to, jau po to gali paaiškėti kai kurie pažeidimai.
„Nepaisant to, kad partijos nori valdyti ir prašo tų pinigų, tai nėra teisinis argumentas mums šiandien skirti pinigus", - teigė VRK narys Julius Jasaitis.
Besvarstant dotacijos skyrimą LiCS kai kuriems komisijos nariams kilo klausimas, ar dalis šių pinigų neturėtų priklausyti besikuriančiam Lietuvos liberalų sąjūdžiui, kurį steigia nemažai nuo liberalcentristų atskilusių žmonių. Pasak Z.Vaigausko, įstatyme kalbama tik apie dotacijų skyrimą partijoms, kurios iškėlė kandidatų sąrašus. Jei jos veikla nutrūksta, pinigai neatitinka niekam, nebent jei ji prisijungia prie kitos politinės jėgos. Kitaip tariant, pinigai seka partiją kaip juridinį asmenį, o ne atskirus politikus.
VRK šiuo metu tiria, ar liberalcentristai 2004 metų Seimo rinkimų agitacijos kampanijos lėšas tvarkė nepažeisdami įstatymų. Patys liberalcentristai beveik prieš dvi savaites tarybos posėdyje paskelbė kas mėnesį P.Auštrevičiui mokėję 6 tūkst. litų „algą", kad šis rinkimuose taptų partijos sąrašo lyderiu. Būtent jis, anksčiau vadovavęs Europos Komitetui ir buvęs vyriausiuoju Lietuvos euroderybininku, vedė į rinkimus LiCS ir pateko į Seimą.
Parlamentaras pripažino, jog LiCS apmokėjo jo rinkimų kampaniją, tačiau pareiškimus, esą jis gavęs algą už lyderio vaidmenį, pavadino "šmeižto kampanija" ir pareikalavo partijos vadovybės paneigti paskelbtą informaciją. Patys liberalcentristai taip pat paneigė turėję "juodąją" rinkimų kampanijos buhalteriją.
Dotacijas, svyruojančias nuo 175 tūkst. litų iki 1,114 mln. litų, iki žadama skirti devynioms partijoms. Iš viso šių metų biudžete politinėms partijoms numatyta iki šiol rekordinė suma - 10 mln. litų.
Pinigai iš biudžeto politinėms partijoms skirstomos pagal vadinamuosius rinkimų koeficientus - pinigai proporcingai pagal gautų balsų skaičių skiriami 3 proc. barjerą pastaruosiuose Seimo bei savivaldybės rinkimuose peržengusioms partijoms. Už itin šiurkščius įstatymo pažeidimus dotacija partijai neskiriama.