„Jei reikia ką nors padaryti, tai reikalas ir sustoja. Taip yra todėl, kad darymui reikia kvalifikuotų, organizuotų žmonių, mokančių dirbti ir organizuoti darbą. Va, čia ir suklumpame. Žinot, tokius popierius prirašyt visi gudrūs šiais laikais. Štai ir mūsų štabas, kuris susirinkęs, prezidiumas, labai galvojo ir ne vieną kartą svarstė viską... Vis tik visi atsiremiam į vykdymą, į aiškų konkretų vykdymą“, - pristatant alternatyvią socdemų programą kalbėjo A. Brazauskas.
BVP kritimas galėjo būti tik 5 proc.?
Nors rinkimai įvyko praėjusių metų spalį, tačiau socialdemokratai ilgą laiką gyveno tik su alternatyvios programos apmatais ir visą dokumentą pristatė antradienį, tai yra praėjus metams nuo rinkimų. Nepaisant to, opozicijoje dirbantys politikai programos įvade negailėjo kritikos dabartiniams valdantiesiems, kurie esą sužlugdė visą ūkį. Smailiausios strėlės valdantiesiems lėkė dėl praėjusių metų gruodį įvykdytos „naktinės‘ mokesčių reformos.
Programoje netgi teigiama, kad tuo atveju, jei A. Kubiliaus Vyriausybė nebūtų taikiusi absoliučiai jokių antikrizinių priemonių, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimas vis tiek esą būtų buvęs ne 20,2 proc., o tik 5 proc.
„Skaičiavimai rodo, kad jei Lietuvos ūkio dinamika nebūtų „pakoreguota“ dešiniųjų naktine mokesčių reforma 2008 m. gruodį, tai per šių metų devynis mėnesius tikėtinai būtų sukurta beveik 7 mlrd. Lt daugiau BVP, o apie 100 tūkst. žmonių būtų išsaugoję darbo vietas ir biudžetas gavęs apie 3 mlrd. Lt papildomų pajamų“, - rašoma dokumente.
Klausiamas, kuo remiantis pateikiamas toks teiginys, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Algirdas Butkevičius aiškino, kad „kas būtų, jeigu būtų“ ūkio dinamika buvo skaičiuojama atsižvelgus į Europos šalių ūkio rodiklius su vieno ketvirčio vėlavimu ir Lietuvos statistikos departamento (LSD) duomenis, kaip keitėsi šalie sūkis pritaikius antikrizinį planą.
„Paskaičiavimai 100 proc. niekada nebus tikslūs. Bet čia buvo remtasi Vakarų Europos šalimis, kurios turėjo ekonomikos gaivinimo planus ir matėme, kokių priemonių ėmėsi. Jei mes būtume darę tą patį, ką darė jos, tai BVP būtų didesnis 7 mlrd. Lt, o viešieji finansai būtų padidėję 3 mlrd. Lt“, - aiškino A. Butkevičius.
Tuo metu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda primena, kad BVP panašiu lygiu kaip ir Lietuvoje krito ir kitose Baltijos valstybėse – Latvijoje bei Estijoje, kur A. Kubiliaus ministrų kabineto parengtas antikrizinis planas nebuvo taikomas.
Iš kur paimti pinigų?
Pristatydami savo programą, socialdemokratai pabrėžė, kad viena didžiausių Lietuvos problemų – didelis nedarbas bei socialinė atskirtis. Opozicijoje dirbantys politikai siūlė grąžinti daugelį iki praėjusių metų gruodžio mėnesio galiojusių mokesčių tarifų bei jų išimčių, tačiau, klausiami apie pajamas, išsakė ilguoju laikotarpiu pritaikomus siūlymus, kurie negalėtų būti pritaikomi čia ir dabar.
A. Butkevičius anksčiau spaudos konferencijoje Seime yra sakęs, kad išlaidas karpyti galėtų ir asilas, tačiau protinga valdžia esą turėtų žinoti, kur gauti papildomų pajamų į biudžetą. „Mūsų požiūris šioje vietoje yra visiškai kitoks. Pas mus daugiau kūrybiškumo, kompetencijos ir patirties, dėl to, kad mes žinom, ką reikia padaryti, kad pajamų dalis padidėtų maždaug 3 mlrd. Lt“, - sakė politikas.
Socialdemokratas mini tris sritis, iš kur gauti papildomų pajamų. Pasak A. Butkevičiaus, reikia sparčiau įsisavinti Europos Sąjungos lėšas (tačiau tam reikalingas kofinansavimas), garantuojant valstybei susitarti su bankais, kad šie kredituotų į eksportą orientuotas įmones. A. Butkevičius yra tikras, kad bankai šiam tikslui nesipriešintų.
„Bankai sutiks (finansuoti – DELFI), jei tu turėsi dalį lėšų biudžete, kaip atskirą programą ir tomis lėšomis garantuosi. Bankui pasakysi, kad čia yra garantija, lėšos ekonomikos skatinimui, jos niekur kitur nebus išleistos“, - aiškino A. Butkevičius.
Trečiasis būdas, pasak A. Butkevičiaus, valstybės investicinės programos peržiūra, kai pasitelkus rangovą būtų baigiami statyti tokie stambūs objektai, kaip Nacionalinis stadionas ar sporto arena. „Išsirenki penkis didelius objektus su tikslu užbaigti. Paskelbi konkursą, kad pats generalinis rangovas prisitraukia finansinius resursus iš bankų. Tokią galimybę tvirtos kompanijos turi. Bet valstybė atsiskaito per 10-15 metų“, - pasakojo politikas.
„Toliau eini per vidaus vartojimą, mokesčių sistemą. Žinai, kad smulkus ir vidutinis verslas sudaro iki 60 proc. Tai ar gali didinti mokestinę naštą šiam sektoriui? Jei padidini, dalis pareina į šešėlinę ekonomiką. Daug geriau žmogui duoti verslo liudijimą už 1 Lt, kad jis keliautų ir kažką kurtų, negu ateitų į Darbo biržą ir sakytų duok man 1040 Lt, nes aš turiu pragyventi“, - tęsė A. Butkevičius.
Kiek vėliau socialdemokratui galvon šovė dar keletas būdų, kaip sutaupyti valstybės lėšų ar padidinti biudžeto pajamas. Jis teigia, kad apie 1 mlrd. Lt, kuris buvo numatytas gyvenamųjų butų renovacijai, būtų galima nukreipti kitur – pavyzdžiui, į viešųjų pastatų renovaciją, o dar apie 1,5 mlrd. Lt sutaupyti nuo šildymo dujomis pereinant prie biokuro.
A.Brazauskui didžiausia blogybė – suvelti mokesčiai
Ilgametis Lietuvos politikos mohikanas A. Brazauskas dar prieš pristatant socialdemokratų surašytą Vyriausybės programą, valdančiuosius kaltino nekompetencija, kritikavo dėl Seimui pateikto biudžeto projekto, besiplečiančios šešėlinės ekonomikos, bet konkretaus recepto, kaip padidinti biudžeto pajamas, nepateikė.
„Recepto koridoriuje ar laiptinėje niekas nepasakys. Pirmas dalykas, turi būti kvalifikuota Vyriausybė, kuri priimtų optimaliausius sprendimus šioje situacijoje, o ne klaidžiotų po mišką“, - kalbėjo socialdemokratų patriarchas ir pabrėžė, kad šalį valdyti turėtų nacionalinė Vyriausybė, nors kas galėtų jai vadovauti, neatskleidė.
Politikas sako, kad didžiausia valdančiųjų įgyvendinta blogybė buvo „suvelta“ vadinamoji „naktinė“ mokesčių reforma. „Čia didžiausias nusikaltimas yra“, - savo verdiktą paskelbė A. Brazauskas, kalbėdamas antradienį vykusioje socialdemokratų spaudos konferencijoje.
Politikas sako neįsivaizduojąs, kaip per vienerius metus biudžeto pajamos gali sumenkti apie 40 proc. „Kaip galima per metus „pasodinti” valstybę? O pasirodo galima, darant klaidingus sprendimus“, - teigė A. Brazauskas.
Politikas taip pat agitavo už nacionalinę Vyriausybę, kurią veikiausiai sudarytų visos stambiausios politinės partijos. Buvęs prezidentas Valdas Adamkus interviu DELFI yra teigęs, kad tokiai nacionalinei Vyriausybei galėtų vadovauti Seimo pirmininkė, konservatorė Irena Degutienė, tačiau A. Brazauskas galimų kandidatų nevardija.
„Aš manau, kad jeigu mes ieškotume tokio žmogaus, mes jį surastume. Nė kiek neabejoju, nors nebūtų tai paprasta ir lengva. Pagrindinių ministerijų ministrai, aš manau, turėtų būti kiti – Ūkio ir tų (ministerijų – DELFI), kas susiję su bedarbyste, su socialiniais reikalais...“, - svarstė politikas, bet konkrečių pavardžių neminėjo.
G.Kirkilas – tik trumpas epizodas
Buvęs ministras pirmininkas ir prezidentas, kalbėdamas antradienį surengtoje spaudos konferencijoje, ypatingą dėmesį skyrė energetikos problemoms. Jis pasipiktino, kad valdantieji patetiškai kalbėjo apie gyvenamųjų namų renovaciją, tačiau dabar aiškėja, jog planas žlugo.
Dėmesio sulaukė ir Lietuvos energetinės priklausomybės problema, mat nuo kitų metų Lietuva uždarys Ignalinos atominę elektrinę (IAE) ir taps ne elektros energijos gamintoja, o vartotoja. Pasak A. Brazausko, niekas nepadaryta, kad iš Švedijos į Lietuvą būtų nutiestas elektros kabelis, nors dėl nesutarimų su latviais projektas labiausiai strigo Gedimino Kirkilo laikais.
„Mes šiandieną sunaudojame 10 mlrd. kWh elektros energijos ir pusę jų reikės pirkti. Nori nenori, reikės pirkti. Labai lengvai pasako publikai – bus laisva, liberalizuota elektros energijos rinka, kur norėsi, ten pirksi. Kaip kokiam univermage arba nueisi į „Senukus“ ir nusipirksi elektros energijos. Taip nebūna“, - apgailestavo A. Brazauskas, kurio vadovautos Vyriausybės taip pat turėjo galimybę prisidėti prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės stiprinimo.
Politikas piktinosi, kad visi piktinasi buvusiu socialdemokratų premjeru Gediminu Kirkilu, kurį ir pats yra ne kartą kritikavęs, bet nepastebi, ką socialdemokratai nuveikė vertingo.
„Mes, socialdemokratai, kurie buvo valdžioje, esame susirūpinę, kad apie mūsų rezultatus nenori šnekėti... Visi tik apie G. Kirkilą nori kalbėti. G. Kirkilas buvo tik epizodas, trumpas epizodas. Mes kėlėme valstybės ekonomiką nuo 2001 m. iki 2008 m.“, - kalbėjo A. Brazauskas, tačiau dabartinius valdančiuosius kaltino per vienerius metus drastiškai nusmukdžius valstybės ekonomiką.
DELFI primena, kad socialdemokratai vadovavo dvyliktajai, tryliktajai ir keturioliktajai Vyriausybėms. 2001-2004 m. premjero pareigas ėjo A. Brazauskas, 2004-2008 m. G. Kirkilas. Šis politikas iš A. Brazausko buvo perėmęs ir socialdemokratų partijos vairą, o šiuo metu socdemams vadovauja A. Butkevičius.