Nereikėjo kaitalioti pelno mokesčio
Buvęs socialdemokratų pirmininkas A. Brazauskas apie konservatorių-krikdemų vadovaujamą koaliciją ir jos suformuotos Vyriausybės darbą sako esąs blogos nuomonės, o ekonomikos padėtį laiko katastrofiška. Didžiausia blogybe buvęs prezidentas ir premjeras įvardija verslo traukimąsi šešėlin bei drastišką pramonės gamybos kritimą. Pasak A. Brazausko, šiuo metu stebime, kaip smulkus ir vidutinis verslas „atsiskyrė nuo valstybės interesų“.
„Smulkus ir vidutinis verslas pradėjo slėpti savo pajamas, savo pelną, grįžo atgal vokeliai, kuriuos mes per tuos metus, kiek dirbom (o mūsų Vyriausybės buvo dvi), išnaikinom. Jeigu augdavo ekonomika, pavyzdžiui 8-9 proc., tai biudžetas būdavo pas mus 18 proc. kasmet. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad verslas buvo išėjęs iš pogrindžio, iš šešėlio, pradėjo dalyvauti valstybės gyvenime, padidėjo verslininkų sąmoningumas“, - „Kryžminėje ugnyje“ kalbėjo A. Brazauskas.
Pasak politiko, smulkus ir vidutinis verslas taip elgėsi todėl, kad buvo pradėjęs gauti realų pelną, o valdžios institucijų bendravimas su verslininkais esą buvęs maksimalus.
„Kiek galėjom, visą laiką bendraudavom su tuo smulkiu ir vidutiniu verslu, girdėdavom kiekvieną žodį – kiek kartų susirinkdavom, tai atskiros grupės pagal verslo interesą, tai pagal verslo dydį, išklausydavom“, - sakė A. Brazauskas.
2001-2006 m. premjero pareigas ėjęs socialdemokratas sako, jog vienu didžiausius savo laikų pasiekimu laiko gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumažinimą nuo 33 proc. iki 24 proc. išvengiant neigiamos įtakos bendram biudžeto pajamų surinkimui.
Tačiau politikas niekaip neįvertino tokio paties A. Kubiliaus Vyriausybės žingsnio GPM sumažinti nuo 24 proc. iki 21 proc. A. Brazauskas neužmiršo tik paminėti, kad pelno mokesčio kaitaliojimas buvęs netikslingas, mat valdantieji šį mokestį nuo 15 proc. kilstelėjo iki 20 proc., o dabar vėl planuoja sumažinti iki buvusio lygmens.
„Tai padidino, tai sumažino pelno mokestį. Reikėjo palikti tokį, koks buvo“, - kalbėjo politikas.
Pramonės padėtis katastrofiška
Didžiausią nerimą A. Brazauskui kelia pramoninės gamybos kritimas žemyn. Politikas sako nesuprantąs, negi Vyriausybė negali apsidairyti aplinkui – esą nė vienos valstybės pramonė nekrenta tokiu lygiu, kaip Lietuvos.
„Pirmas dalykas, ką turi padaryti šita Vyriausybė, tai matyti, kas darosi aplinkui. Reikia pasisemti netolimų valstybių patirties, pasižiūrėti, ką jie padarė, kaip išlaikyti ekonomiką, nepaisant objektyvių krizės priežasčių. Reikia išlaikyti pagrindinius ekonominius sektorius – pramonę, statybas, investicijų apimtį. Pramonė, tikroji pramoninė gamyba sudaro pagrindą, 20-25 proc. BVP: baldai, tekstilė, mašinų gamybą, elektronika...“, - pamokymų A. Kubiliui nevengė socialdemokratas.
A. Brazauskas sako sunkiai prieinąs prie statistinių duomenų, bet jo turimais duomenimis, šiemet Lietuvos pramonės gamyba krito 16-17 proc., o esą Estijoje padėtis kur kas švelnesnė. Klausiamas, kodėl, jo nuomone, Lietuvos pramonės gamybos nuolydis toks staigus, politikas kalba apie tai, kad verslas nebeuždirba uždirbti pelno – dėl to esą mažėja ir biudžeto pajamos.
„Pramonė, kuri duoda pelną ir tokios šakos, kaip statyba, transportas, kurios sudaro po 10 proc. nacionalinio produkto, dirbs be pelno. Iš ko bus biudžetas išlaikomas? Tai yra katastrofinis skaičius, kaip galima šito pasiekti ir ramiai svarstyti tokį biudžetą, kur beveik per pusę krenta pelno mokesčio pajamos. Aš šito dalyko niekaip nesuprantu“, - pečiais gūžčiojo socdemų patriarchas.
Nesupranta, kodėl nėra finansinės AE studijos
Buvusiam dvyliktosios ir tryliktosios Vyriausybės premjerui nesuprantama ir tai, kad valdantieji niekaip nesugeba paruošti ekonominės-finansinės statysimos atominės elektrinės studijos, o šį darbą patikėjo būsimam strateginiam investuotojui, kuris taip pat nėra aiškus.
„Per pastaruosius trejus metus kiek aš kaliau – gerbiamieji, padarykit ekonominę-finansinę elektrinės studiją. Visi šneka apie kažkokius neaiškius dalykus – ar ežeras atlaikys, ar reikės šaldymo, apie ekologinius dalykus. Aišku, reikia ir šitą padaryti, bet kažkodėl niekas nepadarė studijos“, - pasipiktinimo neslėpė A. Brazauskas.
„Ministerija, kuri įkurta šiam reikalui, negali atsakyti, kiek šiais laikais (ne prieš dvidešimt metų) kainuoja elektrinė, kiek kainuoja vienas instaliuotas kilovatas galingumo toje elektrinėje, kokio dydžio turi būti ta elektrinė, ar mes – Lietuva, Latvija ir Estija, aš nekalbu apie Lenkiją – sugebėsim surasti finansinius resursus, kad galėtume pradėti tokią elektrinę statyti“, - pridūrė politikas.
Pasak jo, niekas Lietuvoje net nesuvokia, kad elektrinė turi būti dviejų arba trijų blokų, mat paprastai vienas blokas per metus sugenda apie keturis kartus. „Vieno reaktoriaus elektrinė – tai ne elektrinė. Ji gali bet kada sustoti, tokie atvejai būna visame pasaulyje, kiek tų elektrinių veikė ir beveikia, yra statistinė informacija“, - televizijos laidoje sakė socialdemokratas, kurio tvirtinimu, atominė jėgainė gali atsipirkti per aštuoniasdešimt metų.
A. Brazauskas taip pat pripažino, jog jo įpėdinio Gedimino Kirkilo inicijuotas nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ kūrimas su „NDX energija“ buvo klaida, bet siūlė šitą procesą palikti finansininkams ir advokatams, o patiems galvoti, kaip judėti pirmyn.