Apdovanojimą V. Adamkui įteikė Lenkijos vadovo L. Kačynskio bendražygė bei buvusi užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga.
„Aš turiu garbės ir didelį malonumą įteikti šviesios atminties L. Kačinskio „Prometėjo“ apdovanojimą prezidentui V. Adamkui.
Sveikindama jus, aš taip pat reiškiu įsitikinimą, kad seniai pradėtas bendradarbiavimas (tarp Lietuvos ir Lenkijos – ELTA) plėtosis toliau mūsų abiejų tautų labui“, – ceremonijoje kalbėjo A. Fotyga.
Apdovanojimą atsiėmęs prezidentas V. Adamkus labai šiltai atsiliepė apie L. Kaczynskį ir pabrėžė jo turėtas tvirtas vertybes bei ambicingus politinius užsibrėžimus.
Savo kalboje V. Adamkus taip pat pabrėžė turįs prašymą, kad būtų tęsiami du darbai, kuriuos, pasak jo, toliau tęsiamus norėtų matyti ir L. Kaczynskis.
„2001 metais Lietuvą ir Lenkiją sveikindamas su atkurtų diplomatinių santykių dešimtmečiu turėjau garbės pasakyti: šiais neįtikėtinų greičių ir galimybių laikais kelionė Vilnius-Varšuva vis dar nepateisinamai ilga. Tai iššūkis ne tik Lietuvai, bet ir Lenkijai. Turiu vilties, kad jau netolimoje ateityje bus nutiesti nauji šiuolaikinius standartus atitinkantys greitkeliai ir geležinkelio linijos, kad mūsų šalis sujungs energetinis tinklas, vamzdynai, modernūs telekomunikaciniai ryšiai“, – savo lūkesčius akcentavo V. Adamkus.
„Tad mano pirmasis prašymas: ar negalėtume judėti šiek tiek greičiau, ar galiu tikėtis dar savo akimis pamatyti Vilnių ir Varšuvą jungiantį greitkelį, o Baltijos šalių energetikos sistemas pilnai integruotas į europinius tinklus“, – teigė V. Adamkus.
„Suprantu, yra planai, projektai, konkursai, finansavimo modeliai, bet jiems derinti mes išeikvojame tiek laiko ir energijos, kad kelio gale jaučiame ne džiaugsmą, ne norą susiimti ir pagaliau užbaigti paskutinį etapą, o didelį nuovargį. Raginu nepasiduoti ir rasti vidinių jėgų paskutinį etapą įveikti greičiau, nei planuota“, – pridūrė jis.
Po ceremonijos komentuodamas savo deklaruotus lūkesčius, prezidentas V. Adamkus taip pat pabrėžė, kad pagrindinė priežastis, kodėl pradėti projektai stringa, yra biurokratinis nelankstumas abiejose valstybėse.
„Aš tikrai tikiu, kad tai yra biurokratinis nelankstumas: tiek iš Lietuvos, tiek ir iš Lenkijos pusės. Šiek tiek pajudame, sustojame, kalbame... Ir tai jau tęsiasi 20 metų. Aš pamenu savo pirmuosius žingsnius, kuriuos esame padarę, – mes šiek tiek pajudėjome, bet kažkur sustojome. Ir aš tikrai tikiuosi, kad pajudėsime ir užbaigsime tai, kas yra būtina šiam regionui“, – žurnalistams pridūrė V. Adamkus.
Įžvelgia gilėjančią politinę, ekonominę ir socialinę atskirtį regione: tai mirtinas pavojus
Antruoju prašymu V. Adamkus ragino neužmiršti rytinių kaimynių. Pasak jo, Rytų Europos nepamiršdavo ir ES lygiu klausimus keldavo prezidentas L. Kaczynskis. Prezidento V. Adamkaus teigimu, šiuo metu opi problema yra vis gilėjanti socialinė, ekonominė bei politinė regiono atskirtis.
„Vis gilėjanti socialinė ir ekonominė regiono atskirtis, šiandieną galime pasakyti ir politinė atskirtis, vertybinė atskirtis tampa jau grėsminga. Matome, galų gale, kas vyksta Baltarusijoje. Ties Europos Sąjungos išorine siena iškilo ne tik Astravo monstras, iškilo aukšta socialinio ekonominio atsilikimo siena, lydima atviro autoritarizmo. Ir tai yra mirtinas pavojus ir derinys. Mes ilgai ir daug apie tai kalbame, bet nei Rusija, nei Baltarusija ištisus dešimtmečius nesikeičia. Tai mūsų ilgalaikiam saugumui kelia ne mažesnę grėsmę nei Astravo AE.
Todėl tikiuosi, kad, plėtodami trijų jūrų iniciatyvą, numatysime vietą ir mūsų Rytų kaimynėms: Ukrainai, Moldovai, Sakartvelui. Neabejoju, kad joje vieta rastųsi ir demokratinei Baltarusijai. Tokia būtų prezidento L. Kaczynskio valia, tokia yra mūsų garbės skola jo pradėtus darbus revizuoti jo vizija“, – akcentavo V. Adamkus.
G. Nausėda: suprantu, ką norėjo pasakyti V. Adamkus
Savo ruožtu ceremonijoje dalyvavęs dabartinis Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda teigė puikiai suprantąs, ką kadenciją baigęs prezidentas turėjo galvoje, kalbėdamas apie Lietuvai aktualiame geopolitiniame regione likusias problemas. G. Nausėdos teigimu, jis kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ieškos galimybių, kaip prisidėti prie demokratizacijos procesų šiuo metu politinę suirutę išgyvenančioje Baltarusijoje.
„Aš manau, kad mes visi norėtume, jog ES kaip visuma būtų dar aktyvesnė, dar jautriau reaguotų į tai, kas vyksta šalia jos sienų. Tokį pageidavimą turiu ir aš. Tačiau turime suprasti, kad Europos Sąjungoje yra beveik 30 valstybių ir ne visos jos jaučia empatiją šiuo metu nelaisvės pančius norinčiai nusimesti Baltarusijai: jos ir geografiškai, ir emociškai yra šiek tiek tolėliau negu mes. Aš labai gerai suprantu, ką norėjo pasakyti prezidentas Adamkus.
Aš puikiai bendradarbiauju su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, ir mūsų ryšys yra glaudus ir operatyvus. Mes ieškosime, nelaukdami, kol bus priimti sprendimai visos Europos Sąjungos metu. Ieškosime, ką regiono šalys gali nuveikti daugiau, kad Baltarusijoje būtų daugiau šviesos ir laisvės“, – žurnalistams Prezidentūroje teigė G. Nausėda, pabrėždamas, kad Baltarusijos klausimas šiuo metu yra Lietuvos užsienio politikos svarbiausių prioritetų sąraše.
„Šiandien aš tai vertinu kaip svarbiausią Lietuvos užsienio politikos prioritetą artimiausiu metu“, – pabrėžė šalies vadovas.
Buvęs V. Adamkaus patarėjas ir Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas, prieš įteikiant apdovanojimą, pažymėjo aktyvų V. Adamkaus dalyvavimą sprendžiant ne tik Lietuvai, bet ir Europai svarbias geopolitines problemas. Ambasadorius pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos vadovams aktyviai bendradarbiaujant, Rytų ir Vidurio Europoje buvo kuriama nauja geopolitinė realybė. Pasak jo, būtent V. Adamkaus ir L. Kaczynskio glaudus bendradarbiavimas davė postūmį ne tik energetinių, politinių bei ekonominių problemų sprendimui, tačiau prisidėjo ir stabilizuojant padėtį Sakartvele, kuomet 2008 m. tarp ir Rusijos kilo karinis konfliktas.