Advokatas Remigijus Merkevičius Žinių radijo eteryje teigė, jog tokie radikalūs sprendimų skirtumai yra natūralus, bet pats sprendimas jį nustebino.
„Formaliai, juridiškai žiūrint toks sprendimo pasikeitimas nenustebino. Įstatyme yra numatyta galimybė, kad taip gali atsitikti. Taip atsitinka praktikoje įprastai, toks procesinis gyvenimas yra.
Bet jeigu žiūrėtume socialinę reakciją – tai šis sprendimas mane, kaip ir kiekvieną kitą Lietuvos gyventoją šiek tiek nustebino. Sunku net pasakytų, ar gerąja, ar blogąja prasme, tiesiog nustebino. Dėl to, kad pirmas sprendimas buvo tarsi visiškas išteisinimas, o antrasis – visiškas nuteisimas“, – kalbėjo R. Merkevičius.
Advokatas G. Bartkus taip pat tikino, kad sprendimą galima vertinti dvejopai.
„Iš vienos pusės, Apeliacinio teismo pareiga ir yra revizuoti, peržiūrėti žemesnės instancijos teismų sprendimą. Ir jeigu yra surandama, kad kažkas ne taip, netinkamai taikyta teisę, ar kitos problemos – tai sprendimą pataisyti.
Na, iš kitos pusės, kai mes kalbame apie korupcinio pobūdžio nusikaltimus, tai jų apibrėžimas, taip populiariai šnekant, yra labai platus. Ir dažnai tas vertinimas dėl to ir gali skirtis. Vienas teismas tas pačias veiklas gali laikyti nusikalstamomis, o kitas gali vertinti kitaip. Tad toks neatitikimas tam tikra prasme yra užprogramuotas jau pačio įstatymo leidėjo apibrėžime“, – Žinių radijo laidoje teigė advokatas G. Bartkus.
Advokatas R. Merkevičius tikino, jog teismo pareiga yra visuomenei išaiškinti, kas tokio atsitiko, kad sprendimai yra radikaliai skirtingi.
„Ir aiškinti taip, kad žmonėms tas dalykas būtų suprantamas, o nenaudojant klampias juridines formuluotes. <...> Aš galvočiau, kad teismas turėtų paaiškinti, ką jis čia turi omenyje. Nes tokie abstraktūs pasakymai, kad vienas vertino ištraukdamas iš konteksto atskirus fragmentus, o kitas jau visumą. Tai čia kiekvienoje byloje gali taip pasakyti ir versti tuos nuosprendžius aukštyn kojomis“, – pabrėžė Žinių radijo pašnekovas R. Merkevičius.
Su tokia pozicija sutiko ir advokatas G. Bartkus. Jo teigimu, visuomenė tikrai neskaitys daugiau nei 700 puslapių, kuriuose nurodoma, kas ir kaip buvo vertinama.
„Bet aš sakyčiau, kad man bent jau susidarė toks įspūdis, jog pirmos instancijos teismas daugiau žiūrėjo į kiekvieną epizodą atskirai. <...> Kai Apeliacinis teismas lyg pasakė, kad visuma veiksmų ir yra ta korupcinė veikla. <...> Toks skirtumas gal paaiškintų visuomenei, kodėl išsiskiria skirtingų teismų vertinimai. Bet čia tik vienas iš galimų paaiškinimų.
Tikrai sutikčiau su kolega, kad tokioje byloje vertėtų detaliau paaiškinti, kodėl yra priimtas tokie teismų sprendimai ir nebijoti to paaiškinti labai paprastais žodžiais, kad būtų aišku. Nes ši byla, kurioje, net drįsčiau sakyti, yra suformuluojamas tam tikri imperatyvai, elgesio standartas, jis, matyt, turi būti taikomas ir laikomasi ir ateityje. O tai yra svarbu“, – tikino Žinių radijo laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas G. Bartkus.
Advokatas R. Merkevičius teigė, jog vieno iš nuteistųjų E. Masiulio teiginių, jog teismai Lietuvoje turėtų veikti kaip šveicariškas laikrodis, tad tokių didelių skirtumų turėtų nebūti, labiau vertinami turėtų būti kaip emociniai pasisakymai.
„Juk instancinė teismų sistema ir yra skirta tam, kad šalintų klaidas, jeigu tokios įvyksta žemesnės instancijos teismuose“, – pabrėžė jis.
Advokatas G. Bartkus, paklaustas, kokį sprendimą galėtų priimti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT), teigė, jog spėti nedrįsta.
„Bet aišku, kad anksčiau, ar vėliau mes tai išgirsime. Visgi, klausimai, kurie yra keliami šioje byloje, kurie buvo kelti ir gynybos, prokurorų yra rimti klausimai. Net sakyčiau, kad į kai kuriuos iš jų, vargu, ar teisininkai gali duoti. Mes kartais labai lengvai sakome, kad išspręsime kažkokią problemą.
Bet reikia prisiminti, kad baudžiamoji teisė yra kraštutinė priemonė, ji nebūtinai yra vienintelė, kurią turime taikyti, apie kurią galvoti kaip panacėją. Visai atvirkščiai, mums reikėtų pagalvoti, ar tokios veikos, tokie veiksmai ar jie mums priimtini, kaip padaryti, kad jų nebūtų. Nes vienos bylos išsprendimas neduos atsakymų į tai, koks dalyvavimas yra galimas“, – įžvalgomis Žinių radijo eteryje dalijosi G. Bartkus.
Advokatas R. Merkevičius taip pat sutiko, jog šioje byloje keliami klausimai išties dideli, tad prognozuoti LAT sprendimą labai sudėtinga.
„Tie klausimai nubrėžia tam tikrą ribą tarp baudžiamosios teisės ir nebaudžiamosios teisės“, – teigė jis.
G. Bartkus pabrėžė, jog nuteistieji gali kreiptis ir į Europos Žmogaus teisių teismą, tad kelias iki neginčijamų atsakymų dar yra ilgas. Visgi, jis teigė, jog Lietuvos teismų priimamų sprendimų greitis yra gana neblogas, lyginant su kitų ES šalių.
Visą Žinių radijo laidą žiūrėkite čia:
