Apie tai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje praėjusią savaitę kalbėjo FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, teigęs, jog „išnaudojant Lietuvos arba Europos Sąjungos teisines paslaugas teikiančias gan dideles ir žinomas bendroves (bandoma – BNS) apeiti sankcijų režimą kalbant ir apie pinigines lėšas, ir tam tikrus apribojimus, tarkime, įvežti prekes, naudotis kai kuriomis transporto priemonėmis“.
Lietuvos advokatūros teigimu, nėra nustatyta faktų, kad kuris nors Lietuvos advokatas, advokato padėjėjas ar advokatų kontora veikė nesilaikant nustatytų sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.
„Lietuvos advokatūra gavo FNTT atsakymą, iš esmės patvirtinantį, kad nėra nustatyta faktų, jog kuris nors advokatas, advokato padėjėjas ar advokatų kontora, veikė nesilaikydami nustatytų sankcijų, juo labiau, bandė jas apeiti, – BNS pateiktame komentare sako Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis. – Pateiktame atsakyme yra įvardinti advokatai, kurie savo klientų vardu į FNTT kreipėsi tik dėl jų klientams taikomų sankcijų pagrįstumo“.
„Tokia advokato veikla nėra draudžiama ir jos riboti nėra teisinio pagrindo“, – pabrėžė jis.
M. Kukaičio teigimu, jokia advokato profesinė veikla yra nesuderinama su bet kokiais mėginimais padėti sankcionuotiems subjektams apeiti ribojimus.
Advokatūros vadovas pabrėžė, kad visiems advokatams pateiktos rekomendacijos ir paaiškinimai apie tai, koks yra visų tarptautinių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai taikymas ir galimos pasekmės advokatų veiklai.
„Šiame išaiškinime pabrėžiama, kad advokatai neturi klientams padėti apeiti sankcijas ir kiekvienu atveju prieš užmezgant dalykinius santykius su klientais, visi tarptautines sankcijas įgyvendinantys subjektai (taigi ir advokatai) turėtų atsakingai įvertinti teikiamų paslaugų apimtį ir tikslus bei atsižvelgti į galiojantį teisinį reglamentavimą“, – sakė jis.
Advokatų tarybos atstovas Andrius Neviera sako, kad teisinės konsultacijos, jeigu jos yra „teisės rėmuose“, yra galimos.
„Jeigu konsultacijos vykdomos, kaip diversifikuoti verslą, kaip kitaip jį perdėlioti“, – posėdyje teigė jis.
Pasak FNTT atstovo, Administracinių nusižengimų ir Baudžiamajame kodeksuose yra atsakomybė už sankcijų pažeidimus, tačiau Baudžiamajame kodekse ji numatyta už tarptautinių sankcijų pažeidimus, sukėlusius didelę žala Lietuvos interesams. M. Petrausko teigimu, FNTT atsiranda nemažas iššūkis tai įrodyti.
„Kas turėtų Lietuvoje pasakyti, ar yra pažeistas Lietuvos interesas, nes iš savo tyrimų patirties tokios institucijos nesuradome“, – komiteto posėdyje svarstė jis.
Be to, pasak M. Petrausko, reikėtų įrodyti, kad asmuo tikslingai siekė išvengti sankcijų, kad organizuojamos schemos, yra susitarimai.
Tuo metu Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorius Eimantas Vytuvis pasigedo informacijos dalinimosi tarp finansų institucijų.
„Finansų institucijos šiandien neturi galimybės dalintis informacija tarpusavyje apie vienokias ar kitokias identifikuotas įtartinas veiklas“, – pabrėžė jis.
M. Petrausko teigimu, iš tūkstančio sankcionuotų asmenų sąrašo tik du turi turto Lietuvoje.
„Iš tūkstančio asmenų, kurie yra sankcionuoti, Lietuvoje turto turi tik du iš jų, realiai yra trys butai, kurie yra tų asmenų vardu registruoti. Visos kitos bendrovės, kurių yra 15 ir kurios yra mūsų sąrašuose, yra per netiesioginį sankcijų taikymą: turi arba daugiau negu 50 proc. akcijų, arba per valdymą turi įtaką valdyti tą bendrovę“, – aiškino FNTT direktoriaus pavaduotojas.
Naujausiais FNTT duomenimis, dėl tarptautinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, Lietuvoje įšaldyta apie 66,982 mln. eurų, 10,195 mln. JAV dolerių ir 215 tūkst. Rusijos rublių.