Vilniaus apygardos teismas antradienį G. Danėlių išteisino dėl kaltinimų pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už galimą neteisėtą informacijos apie asmens privatų gyvenimą atskleidimą ar panaudojimą, galimą piktnaudžiavimą, taip pat galimą grasinimą valstybės tarnautojui ir trukdymą pareigūno veiklai.
Teisėja Virginija Pakalnytė –Tamošiūnaitė per posėdį paskelbė, kad G. Danėlius išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Išteisintam advokatui panaikinta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintas.
Nuosprendis nėra galutinis ir dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Prokuratūra prašė visus kaltinamuosius nuteisti, skiriant jiems 25-75 tūkst. eurų baudas, G. Danėliui ir kitiems kartu su juo teistiems advokatams buvo siūloma uždrausti verstis advokato praktika.
„Ištyręs bylos duomenis, įvertinęs kaltinamųjų, liudytojų parodymus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, nepakako surinktų įrodymų“, – sakė teisėja.
Taip pat išteisinti kartu su G. Danėliumi panašių kaltinimų sulaukę dar du advokatai – Dainius Baronas ir Valdas Rakauskas, taip pat išteisintas ir verslininkas Antanas Petrošius.
Eltai susisiekti su G. Danėliumi nepavyko.
Perduodant bylą teismui, teisėsauga teigė, kad, bylos duomenimis, 2020 metų pradžioje, siekiant, kad ikiteisminis tyrimas dėl Nacionalinio kraujo centro būtų nutrauktas, dabar išteisinti advokatai ir verslininkas esą bandė paveikti STT pareigūnus, informuodami tarnybą apie perimtus konfidencialius tarnybinio pobūdžio duomenis bei privačią informaciją apie vieno iš pareigūnų asmeninį gyvenimą.
Tyrimą Kraujo centro byloje atliko tyrėja V. Kerbelienė, šiame tyrime įtarimai buvo pareikšti verslininkui Antanui Petrošiui, o buvusi Nacionalinio kraujo centro vadovė Joana Bikulčienė kaltinama piktnaudžiavimu. Jų byla teisme nagrinėjama iki šiol.
Šioje byloje įtariama, kad J. Bikulčienė siekė užvaldyti ir monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą Lietuvoje, taip pat kraujo preparatų tiekimą Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms, eliminuojant užsienio konkurentus. Buvusi įstaigos vadovė šiuos įtarimus neigė.
A. Petrošius buvo teisiamas kartu su G. Danėliumi ir išteisintas STT poveikio byloje. Teisėja V. Pakalnytė – Tamošiūnaitė paskelbė, kad nenustatyta, jog A. Petrošius būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus.
„Nėra surinkta objektyvių įrodymų, kad A. Petrošius padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – neteisėtai prisijungė prie nukentėjusiojo STT darbuotojo Renato Martišiaus paskyros ir neteisėtai išsiuntė asmeninius ir tarnybinius kontaktinius duomenis. Teismas prielaidomis vadovautis negali ir visos abejonės sprendžiamos kaltinamojo naudai“, – sakė teisėja.
Ji akcentavo, kad R. Martišiaus ir A. Petrošiaus susirašinėjimo duomenyse nebuvo nurodytų konkrečių adresatų duomenų, kaip nurodyta kaltinime, duomenys nebuvo konkrečiai susieti vieni su kitais, todėl šie duomenys negalėjo atskleisti asmenų tapatybės.
2020 metų balandį STT skelbė, kad prielaidomis apie neteisėtus STT veiksmus siekiama nukreipti dėmesį nuo esmės – šantažo, kuriuo siekta nutraukti STT vykdomą tyrimą dėl Nacionalinio kraujo centro.
STT pareigūnai įrašė pokalbius su dabar jau išteisintais advokatais ir pateikė juos į bylą, jais teisme rėmėsi prokuroras.
Teisėja V. Pakalnytė-Tamošiūnaitė paskelbė, kad, analizuojant STT darytus pokalbių įrašus, juose neaptiko išteisintųjų tiesioginių reikalavimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, ar grasinimo panaudoti duomenis, dėl kurių nukentėtų STT pareigūnų reputacija.
Teismo vertinimu, šiuos užfiksuotus pokalbius labiau inicijavo STT pareigūnai, kad būtų atsakyta į jiems rūpimus klausimus, klausimai iš dalies buvo provokuojantys ar menami.