Darbo partija skelbiasi turinti apie 17 tūkst. narių. Anot V. Buslovičiaus, jei didžioji dalis „darbiečių“ nutars, pavyzdžiui, persikraustyti į „Tvarkos ir teisingumo“ partiją ar kokią kitą politinę jėgą, tai reikš automatinę partijos likvidavimo procedūrą.
Tokią galimybę pripažįsta ir Darbo partijos pirmasis vicepirmininkas Vytautas Gapšys, ir prokuroras S. Verseckas. Tiesa, prokuroras siūlo partijoms jungtis – esą Rolandas Paksas su „tvarkiečiais“ galėtų įsilieti į Darbo partijos gretas ir likviduoti savo partiją, kaip tai padarė Artūras Paulauskas ir Naujoji sąjunga.
V.Buslovičius: matematika paprasta
Darbo partijos advokatas DELFI teigė, jog pagal šalies įstatymus partija nebegali tęsti veiklos, jei ji turi mažiau nei tūkstantį narių. Tokiu atveju jos likvidavimas esą būtų privalomas pagal įstatymą – nepaisant to, pritaikyti partijai veiklos apribojimai, ar ne.
„Tada kyla imperatyvus partijos likvidavimas. Tam pagrindas nustatytas Politinių partijų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje“, - kalbėjo V. Buslovičius.
Minėta įstatymo nuostata nurodo: „Jeigu politinėje partijoje liko mažiau negu vienas tūkstantis narių, per 30 dienų apie tokį narių sumažėjimą politinė partija turi pranešti juridinių asmenų registrui Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka. Politinė partija likviduojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu per šešis mėnesius po narių sumažėjimo politinės partijos nariai nenusprendžia politinės partijos reorganizuoti ar pertvarkyti.“
V. Buslovičiaus teigimu, tai imperatyvi įstatymo nuostata, ir galimas teismo sprendimas apriboti Darbo partijos veiklą tokiu atveju neturėtų jokio poveikio.
V.Gapšys: partijos veiklos apribojimas nedraustų iš jos išeiti
Kad tokia galimybė egzistuoja, žino ir V. Gapšys.
„Negaliu svarstyti už 17 tūkst. narių. Aš vienas galėčiau pereiti, bet išsivesti prievarta 17 tūksančių aš negalėčiau. Bet jeigu žmonės taip nuspręstų, tai jų valia“, - DELFI teigė Darbo partijos pirmasis vicepirmininkas.
Pasak jo, jei teismas apribotų Darbo partijos veiklą, tai niekaip neapribotų partijos narių galimybių palikti jos gretas ir pereiti į kitas partijas.
„Todėl aš ir kalbėjau šiandien (teismo posėdyje – DELFI), kad juridinis asmuo yra iš esmės fikcija. Tai nėra kažkas materialaus. Susidarytų kuriozinė situacija. Jeigu teismas priimtų sprendimą, kad partijos negalima likviduoti, o Teisingumo ministerija lyg ir būtų priversta likviduoti. Nežinau, kaip jie tai spręstų“, - svarstė V. Gapšys.
S.Verseckas „tvarkiečiams“ siūlo įsilieti į Darbo partiją ir pasidalinti atsakomybę
Darbo partijos narių skaičiaus susitraukimas iki mažiau nei tūkstančio taptų nauju skausmu S. Verseckui. Vis dėlto prokuroras DELFI teigė tokiam scenarijui nesiruošiantis. O besimaiminantiems, kad Darbo partijos veiklos apribojimas užkirs kelią jos jungtuvėms su „tvarkiečiais“, S. Verseckas siūlo saliamonišką išeitį.
Pašnekovas pabrėžė savo prašymu apriboti Darbo partijos veiklą nesiekiantis sukliudyti šios partijos jungtuvėms su „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Esą jei „tvarkiečiai“ prisijungs prie Darbo partijos ir sykiu prisiims šiai partijai gresiančią baudžiamąją atsakomybę, apribojimai Darbo partijos veiklai tam kliūčių nesudarys. Būtent tokiu principu prie „darbiečių“ prisijungė A. Paulausko Naujoji sąjunga.
„Vienintelis siekis – kad Darbo partija išliktų kaip juridinis asmuo. Jei pasižiūrėsite Juridinių asmenų registre, Naujosios sąjungos kaip juridinio asmens nebėra. Yra Darbo partija. Jeigu neliks „Tvarkos ir teisingumo“ partijos, tai gali Darbo partija su ja jungtis“, - aiškino S. Verseckas.
Sprendimą dėl prokuroro prašymo riboti Darbo partijos veiklą iki nuosprendžio juodosios buhalterijos byloje įsiteisėjimo teismas paskelbs jau 14 val.