Advokatas E. Dereškevičius teigė, jog būtent bendradarbiavimo tarp institucijų stoka ir leido tokiai istorijai įvykti.
„Kadangi mes kalbame apie vaiką ir apie du tėvus, tai dažniausiai geroji praktika yra tokia, kad tiek tėvas, tiek motina nori pačio geriausio savo vaikui. Taigi, yra preziumuojama, kad kuris iš tėvų ir besikreiptų į atitinkamą įstaigą, kiekvienas turi teisę gauti tam tikrą paslaugą.
Kadangi šiuo atveju vaiko dokumentas yra oficialus, jis gaminamas tam tikrą laiką, yra pateikiama paraiška – tai vis tiek yra tam tikras procesas. Irgi turėtų būti preziumuojama, kad šio proceso metu bus išsiaiškintos visos reikalingos aplinkybės – ar atitinka asmuo reikalavimus, ar jam galima išduoti vaiko dokumentą.
Ir šiuo atveju bendradarbiavimo tarp institucijų stoka atsitiko. Ir Migracijos departamentas neturėjo duomenų, kad šioje šeimoje yra kažkokių keblumų, klausimų, nesutaria tėvai dėl vaiko auklėjimo“, – situacijos vertinimą LNK vidurdienio žinių eteryje pateikė advokatas E. Dereškevičius.
Jo teigimu, džiaugtis dėl to, kad į Kaliningrado sritį išvežtos mergaitės pargabenimas į Lietuvą yra sėkmingas yra viena, tačiau kas kita – ne iki galo visuomenei atskleisti visas aplinkybes.
„Akivaizdu, kad šeima probleminė – signalas vaiko teisių apsaugos institucijose buvo, jeigu buvo vykę ginčai, net teisminiai, tai galima sakyti, kad jis buvo pažengęs. Ko gero, jeigu ir reikėtų keisti kokį nors teisės aktą, tai kažkaip priartinti visus galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius vaiko teisių apsaugos tarnybų aktyvesnius veiksmus monotorinant situaciją ir probleminių šeimų santykius“, – pabrėžė advokatas E. Dereškevičius.
Aiškėja, kad vaiko teisių tarnyba apie šią situaciją žinojo anksčiau. Pašnekovas E. Dereškevičius tikino, jog vaiko teisių apsaugos tarnybos gal kiek per formaliai žiūri į turimas pareigas.
„Apsiriboja atstovavimu teisme formaliai – išreiškimu pozicijos, pasibaigus teisminiam procesui, ir byla būna baigta. Aišku, kad to bendro darbo galėtų būti daugiau. Reikėtų tą informaciją, kuri vyksta teisminiuose procesuose, šalių pateikiamas aplinkybes analizuoti giliau. <...>
Galbūt tiek su viena, su kita tarnyba, gal pasienio tarnyba, teisėsaugos institucija bendradarbiauti. Kad būtų galima reikalui esant – ar yra kito tėvo sutikimas notarine forma patvirtintas“, – teigė jis.
E. Dereškevičius kalbėjo, jog dabar pasigirstantys siūlymai tiesiog griežtinti vaiko dokumentų atsiėmimo tvarką tėra tik viena iš detalių.
„Bet mes neišspręsime gilesnių to problemų“, – aiškino advokatas.
LNK vidurdienio žinių pašnekovas svarstė, jog mergaitę atgal į Lietuvą pavyko sugrąžinti pavyko dėl suveikusios tarptautinės teisės.
„Čia kompleksas veiksmų suveikė. Suveikė ir tas subjektyvusis faktorius. Šiuo konkrečiu atveju, panašu, kad tėvas nebuvo pasiruošęs rimtam vaiko pagrobimui. Jis iš nuogirdų buvo susirinkęs informaciją, iš interneto sužinojęs, kokios valstybės mums yra priešininkės, su kuriomis dabar esame konfrontacijoje. Jis tikėjosi, kad formaliai bus reaguojama į šį klausimą“, – svarstė advokatas.
E. Dereškevičius dar pabrėžė, jog tiesioginis kreipimasis į kaimyninę Kaliningrado sritį irgi davė rezultatą, nes toks pats prašymas Maskvai nebūtų išgirstas.
Visą LNK vidurdienio žinių pokalbį su advokatu E. Dereškevičiumi žiūrėkite čia: