Žmonės, likę Afganistane, kaip LNK televizijai sakė keliautojas, gyvena prastomis nuotaikomis.
„Aš palaikau ryšį su 8 vietiniais žmonėmis, su kuriais paskutinės kelionės metu susipažinau, tai visi didžiulėje streso būsenoje, nežino, kas jų laukia ateityje ir visi iki vieno slapstosi, nes jie visi turėjo kontaktą su užsieniečiais, dirbę turizmo srityje, na, bet žinote – Talibanas nesirenka. Jeigu žino, kad dirba su užsieniečiais – lauk bėdų“, – LNK pasakojo D. Pankevičius.
Pirmoji pašnekovo kelionė į Afganistaną įvyko prieš 15 metų.
„Šalis gerėjo, gyvenimas gerėjo, buvo atstatyti miestai, kurie buvo sugriauti po karo. Žmonės laisvesni gatvėse, ypač didmiesčiuose – jie rengdavosi ne savo tradiciniais rūbais, o vakarietiškais rūbais, jaunimas linksmindavosi, klausydavo muzikos, šokdavo. Tokių dalykų dabar nebebus galima išvysti“, – atkreipė dėmesį keliautojas.
D. Pankevičius mano, kad situacija bus bloga, bet tikisi, kad talibai leis moterims bent mokytis ir dirbti.
„O visa kita, aš manau, liks kaip buvo anksčiau, kai valdė talibai“, – pripažino jis.
Visgi kai kurie vietiniai, taip pat sakė D. Pankevičius, džiaugiasi Talibano grįžimu.
„Talibus labai palaiko puštūnai, nes talibai ir yra kilę iš puštūnų genties – jie sudaro 40-50 proc. populiacijos. Taip pat juos labai palaiko kaimo žmonės, kurie yra nelabai išsilavinę ir jie laukia jų, tikėdamiesi, kad bus įvesta tvarka, nes jie yra ir pavargę“, – paaiškino keliautojas.
Dėl to dalis žmonių, pasak jo, galvoja, kad su talibų atėjimu bus įvesta tvarka.
„Dabar vyksta vagystės šalyje, o anksčiau, kai valdė Talibanas, tų dalykų labai retai būdavo, nes būdavo griežtos bausmės pagal Šariato teisę: pavogei daiktą – tau ranka nukertama. Tai ganėtinai stabdydavo nusikalstamumą“, – pasakojo D. Pankevičius.
Tačiau visi jo pažįstami afganistaniečiai yra pabėgę iš gyvenamųjų vietų, nes bijo dėl savo ateities.
„Problema yra tai, kad daugelis jų neturi pasų, jiems nebūdavo jie reikalingi, nekeliaudavo į užsienį, šalies viduje naudodavosi tik ID kortelėmis. Tai reikia aprūpinti visą savo šeimą pasais, pasų poreikis dabar yra didžiulis, kainos sukilusios. Kiek žinau, kainuoja dabar 400 dolerių ir tiesiog nėra galimybės kiekvienam gauti tą pasą.
Taip pat pasienio sienos yra uždarytos, vienintelis kelias prieš kelias dienas dar buvo lėktuvu iš sostinės Kabulo, bet kaip žinote, dabar vietiniai žmonės negali išskristi iš šalies, civilinių reisų nėra. Vienintelis tikslas – slapstytis ir laukti geresnio momento ištrūkti į Artimiausias šalis – Pakistanas ir Iranas“, – sakė D. Pankevičius.
Jis tapo liudininku įvykio, kai buvo nužudytos trys moterys, norėjusios gauti skiepus nuo poliomelito.
„Talibanas draudžia bet kokius skiepus ir žmonės, kurie su tuo susiję, yra tiesiog žudomi. Ir mokyklos buvo sprogdinamos – man išvykus iš Kabulo, už savaitės buvo susprogdinta mergaičių mokykla, žuvo daugiau nei 150 žmonių“, – prisiminė keliautojas.
Sprogdinimai Kabule, kaip pasakojo D. Pankevičius, vykdavo kasdien, o dar prieš užgrobiant visą šalį talibai būdavo nusitaikę prieš policiją ar karius.
„Sprogdindavo prilipdydami magnetines bombas prie motociklų ar automobilių. Sprogimai Kabule kasdien 2-3 būdavo, kaip man pasakojo vietiniai“, – akcentavo pašnekovas.
Į klausimą, kokia ateitis dabar piešiama Afganistanui, D. Pankevičius atsakė, kad niūri. Ir tokia ateitis, jo nuomone, šalyje bus bent dešimt metų į priekį.
„Manau, kad ir turizmo nebus toje šalyje tuo laikotarpiu, o ateityje galbūt kažkas keisis. Bet šiaip ganėtinai niūriai piešiu ateitį“, – LNK komentavo keliautojas.
Paklaustas, kaip vertina lietuvių požiūrį į pabėgėlius, jis paragino nuo grėsmių bėgančius žmones palaikyti, nes, kaip teigė D. Pankevičius, jis pats pamatė, kokioje grėsmėje gyvena afganistaniečiai.
„Aš tikrai labai palaikau juos, atvykusiems linkiu integruotis į mūsų visuomenę. Palaikykite juos“, – paragino keliautojas.
D. Pankevičius turėjo dar kartą šį rudenį vykti į Afganistaną, aplankyti regioną prie Tadžikistano sienos.
„Tikėjausi, kad talibai užims šalį, na, po Naujųjų metų, galbūt net ir už metų, tai skubėjau ten grįžti, bet dabar manau, jog reikės pamiršti Afganistaną ilgam laikotarpiui“, – pripažino pašnekovas.
Jo teigimu, niekas nesitikėjo, kad taip greit talibai užims šalį.
„Net ir bendraudamas su vietiniais žmonėmis – jie juk kuria savo artimiausius planus, – tai niekas per daug apie Talibaną nešnekėjo. Manė, kad tikrai užims teritoriją, bet ne taip greitai“, – pridūrė D. Pankevičius.