Nors INIT TV reportaže skelbta, kad lietuvaitė esą galėtų augti pas ją globojančią moterį, TV3 žinios praneša, jog mergaitė iki šiol augo ne pas globėjus, o vaikų namuose.
Kaip pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nė vienas Lietuvoje gyvenantis globėjas dešimtmetės nepanoro įsivaikinti nuo 2015 m.
Būtent todėl, rašoma ministerijos pranešime, 2016 mergaitei įtėvių pradėta ieškoti ir kitose šalyse.
Kaip skelbia LNK žinios, dešimtmetės tėvas miręs, motinai neterminuotai apribota tėvų valdžia. Skelbiama, kad motina noro bendrauti su dukra per visą šį laikotarpį neparodė, ji taip pat nesikreipė dėl galimybės susigrąžinti motinystės teisių.
„Tokių prašymų šiai dienai tikrai nėra gauta. Taip pat nėra gauta nei prašymų globoti, nei įvaikinti, nei svečiuotis. Kiekvienu atveju net ir vykstant ikiteisminei įvaikinimo procedūrai, jeigu tokie prašymai yra gaunami, jie yra nagrinėjami ir procedūra yra stabdoma“, – TV3 žinių žurnalistams sakė Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos (VVTĮT) įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė.
Reportaže pasakojama, kad įsivaikinti kaunietės nepanoro ir jos sesers globėjai. Pasak įvaikinimo tarnybos atstovų, taip esą Lietuvoje nutinka dažnai, nes būsimi įtėviai renkasi jaunesnius vaikus, iki 7 metų.
Ministerijos teigimu, norima įvaikinti mergaitė turi dvi nepilnametes seseris – viena jų auga pas globėjus, kita – vaikų namuose kartu su dešimtmete.
Įvaikinimo tarnybos specialistai patikino, kad įvaikinimo laukia ir pati dešimtmetė, o Naujoje Zelandijoje gyvenančioje šeimoje auga ir kiti du vaikai iš Lietuvos, kurie kalba lietuviškai.
„Taip, mergaitė iš tiesų labai laukia. Bendraujant su globėju teiravomės, ji tikrai tokio nerimo nejaučia, nes su šeima bendrauja ir dabar technologijų pagalba“, – teigė A. Marčiukaitienė.
Kad kaunietė nori kraustytis pas įtėvius, vakar išplatintame pranešime rašė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jame teigiama, kad įvaikinant tokio amžiaus vaiką būtinas jo rašytinis sutikimas, kitu atveju – procedūra negalima.
„Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą“, – rašoma ministerijos pateiktoje informacijoje.
Kaip žinioms teigė VVTĮT atstovai, dešimtmetės motina apie į Naująją Zelandiją besiruošiančią iškeliauti dukrą nėra informuota. Būsimieji kaunietės įtėviai į Lietuvą iš Naujosios Zelandijos susipažinti su vaiku atvyks sausio mėnesį. Kitų metų pradžioje, ministerijos teigimu, numatytas ir teismo posėdis dėl įvaikinimo procedūros.
DELFI primena, kad INIT TV žurnalistai paskelbė apie dešimtmetę kaunietę, kuri esą įvaikinimui siunčiama į Naująją Zelandiją. Tai, buvo teigiama reportaže, daroma skubos tvarka.
Kaune įsikūrusios televizijos žurnalistai pakalbino savo tapatybės atskleisti nepanorusią kaimynę, kuri teigė, kad dešimtmetę įsivaikinti norėtų ir Lietuvoje mergaitę prižiūrinti globėja, tačiau to padaryti esą neleidžiama.
Apie tai, kad yra įvaikinama ir išvyksta gyventi už beveik 20 tūkst. kilometrų, kaip pasirodė tai girdėjusiai kaimynei, mergaitė prasitarė norėdama pasiguosti.
„Ji pasakė, kad mes daugiau jau nebesimatysime, nes atvažiuoja mane išsivežti. Aš pasakiau mergaitei: iš ko tu žinai? Ji matė internete nuotraukas, kad kieme vaikšto vištos kažkokios, kad kaimas yra. Aš pati pasakiau: nevažiuok, nevažiuok. Čia Lietuva, čia vaikų mažai yra. Lik, čia draugai, čia mokykla. O ten viską reikės pradėti iš naujo: ir kalba, ir gyvenimas iš naujo visas. Ji pasakė, kad jai sako, kad ten labai gerai bus“, – kalbėjo INIT žurnalistų kalbinta moteris.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos Kauno skyriaus L.e.p. vadovė Andželika Vežbavičiūtė, reportažą rengiantiems žurnalistams nepateikė beveik jokios informacijos aiškindama, kad įvaikinimo procedūra jau yra prasidėjusi ir ji jokių detalių komentuoti negali.
Po viešojoje erdvėje kilusio skandalo, viešą poziciją išplatino ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministerijos išaiškinime rašoma:
1. Beveik dešimties metų sulaukusi mergaitė nori būti įvaikinta, su ja ketinančia įvaikinti šeima bendrauja nuotoliniu būdu: susirašinėja, bendrauja per IT programas, siunčia nuotraukas, dalinasi informacija.
Kai įvaikinamas dešimties metų sulaukęs vaikas, būtinas jo rašytinis sutikimas. Sutikimą vaikas duoda teismui, be šio sutikimo įvaikinti negalima. Kai įvaikinamas dešimties metų nesulaukęs vaikas, jei jis sugeba išreikšti savo nuomonę, turi būti išklausytas teisme, ir teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko norą, jei jis neprieštarauja jo paties interesams. Įvaikinimas negalimas prieš vaiko norą.
2. Ketinanti įvaikinti šeima su vaiku bendrauja per akredituotos organizacijos šeimos atstovą, kuris padeda bendrauti ir dalyvaus šeimos ir vaiko susitikimo metu.
3. Vaikas gali būti siūlomas įvaikinti Lietuvos piliečiams, nuolat gyvenantiems užsienyje, ir užsieniečiams tik tada, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nebuvo rasta Lietuvos piliečių šeima, gyvenanti Lietuvoje, galinti globoti ar įvaikinti šį vaiką.
Mergaitė apskaitoje ją įsivaikinti galinčios šeimos laukia nuo 2015 m. balandžio mėnesio, o nuo 2016 m. rugpjūčio siūloma tarptautiniam įvaikinimui. Taigi prioritetas visada suteikiamas globai ar įvaikinimui Lietuvoje, o ne įvaikinimui užsienyje. Tarptautinis įvaikinimas organizuojamas tik gavus vaiko globėjo pritarimą (kuris be abejo yra suderintas su vaiko nuomone ir noru) bei gavus Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus.
4. Vaiko globėjas (šiuo atveju globos institucija) pateikė nuomonę, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Mergaitės tėvas miręs, motinai 2015 m. neterminuotai apribota motinos valdžia.
5. Šiuo metu mergaitė turi dvi nepilnametes seseris, viena jų globojama Lietuvos piliečių šeimoje, kita auga kartu su norima įvaikinti mergaite globos institucijoje.
6. Moteris, kuri globoja šeimoje norimos įvaikinti mergaitės seserį, nesikreipė į teritorinį vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu nei dėl mergaitės svečiavimosi, nei dėl globos, nei dėl įvaikinimo. Jei būtų gautas toks prašymas, būtų stabdoma ikiteisminė tarptautinė įvaikinimo procedūra. Šiuo metu norinčių įvaikinti asmenų apskaitoje nėra nė vienos šeimos, kuri pageidautų įvaikinti vyresnį nei 6 metų vaiką.
7. Teismas nagrinėdamas įvaikinimo bylą patikrina, ar tinkamai buvo įvykdyta ikiteisminė įvaikinimo procedūra ir, ar išnaudotos visos galimybės vaikui būti globojamam šeimoje ar įvaikintam Lietuvoje. Teismo posėdis numatytas 2019 m. sausį. Šeima taip pat atvyksta į Lietuvą kitų metų pirmomis dienomis, su tikslu susipažinti, pabendrauti su vaiku ir atsižvelgiant į vaiko nuomonę spręsti klausimą dėl tolesnio gyvenimo kartu.
8. Vaikas anglų kalbos mokosi nuo antros klasės. Be to, vaikų susitikimuose su įtėviais dalyvauja vertėjai, jie padeda bendrauti vaikams ir jų būsimiems įtėviams.