Dabartinis Seimo narys, atsargos generolas, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius pasakojo, kad pirmą kartą apie strateginę komunikaciją išgirdo mokydamasis JAV sausumos pajėgų karo koledže (US AWC). 2004 m. jis grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas sausumos pajėgų vadu. Pulkininkas Saulius Guzevičius tuo metu vadovavo Specialiųjų operacijų pajėgoms (SOP). Jam A. Pocius perdavė iš JAV atsivežtos literatūros, bet tada rimti darbai dar nepajudėjo.
Viskas prasidėjo, kai A. Pocius baigė sausumos pajėgų vado kadenciją ir vėl išvyko į JAV, šįkart į NATO sąjungininkų transformacijos vadavietę. Ten tarnavo su legendiniu amerikiečių jūrų pėstininkų generolu, dalyvavusiu didžiuosiuose karuose Irake, vadavusiu Kuveitą, Jamesu Normanu Mattisu (pravarde Mad Dog – Pasiutęs šuo). Vadavietėje buvo SKD – dabar A. Pocius smulkiai išsiaiškino, kaip ir ką veikia ši tarnyba. Lietuvoje apie tai dar beveik niekas nebuvo girdėjęs.
Įtarė, kad kuriama dar viena žvalgyba
Po dviejų metu tarnybos Norfolke, A. Pocius vėl grįžo į Lietuvą, parsivežė daug literatūros apie SKD darbą. 2009 m. buvo paskirtas kariuomenės vadu. S. Guzevičius tuo metu jau buvo perkeltas į KAM. Naujasis kariuomenės vadas jį pasikvietė, perdavė iš JAV atvežtą medžiagą ir paprašė sukurti SKD. Pradžioje pulkininkas buvo vienas, bet netrukus ėmė burti komandą. Vieni pirmųjų į naująją tarnybą dirbti atėjo keli analitikai iš SOP.
Pasak A. Pociaus, Lietuvoje buvo žmonių, kurie nesuprato kas čia kuriama – neva slapta tarnyba, kažkokia alternatyva žvalgybos institucijoms.
„Bet po truputį išaiškinome, parodėme produktą, – pasakojo buvęs kariuomenės vadas. Pulkininkas susisiekė su NATO vadavietėse esančiais stratkomais, gavo papildomos medžiagos ir pradėjome judėti į priekį. Įtikinome KAM, kad nesiimame dubliuoti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ar Valstybės saugumo departamento veiklos. Įrodėme, kad tos tarnybos užsiima kitokiais reikalais“.
Vėliau tai ėmė plisti – SKD atsirado KAM, paskui ir keliose kitose ministerijose. Kiekviena ministerija turi savo sritis, nesusijusias su karyba, bet prieš jas priešai irgi rengia informacines atakas.
Stiprėjant kariuomenės SKD, pradėtos kurti informacinės operacijos, nes Rusijoje nuolat organizuojamos informacinės atakos. Būna, kad rusų melagienos pasiekia tikslą – kai kurie žmonės tuo patiki. Priešo tikslas – mažinti visuomenės pasitikėjimą savo valstybe.
Penki elementai
Pulkininkas S. Guzevičius pasakojo, kad jam dar tarnaujant SOP 2005-2006 m., žiemą analitikai, remdamiesi NATO psichologinių operacijų doktrina, pradėjo fiksuoti, kad prieš Lietuvą vykdomi informaciniai išpuoliai. Todėl buvo būtina kovoti su priešiška propaganda ir dezinformacija.
Pradėjus veikti SKD, jo darbuotojams teko ieškoti priimtiniausio būdo, kaip tą informaciją pateikti vadovybei, nes tai nėra lengva tema. Buvo ieškoma aiškiausio būdo, kaip tą priešišką propagandą dekonstruoti.
„Informacinio karo rūko sieną pavyko pralaužti, kai buvo suformuotas penkių elementų modulis“, – sakė S. Guzevičius.
Pirmasis elementas – taikinių identifikavimas. T. y. apie ką meluojama: tai gali būti valstybės vadovai, istorija, kariuomenės biudžetas ir t.t. Antrasis elementas – kas meluojama apie tuos taikinius. Trečiasis – melagienų platinimo kanalai: tai gali būti socialiniai tinklai, informaciniai portalai, televizija. Ketvirtasis – į kurias auditorijas nutaikyta priešiška dezinformacija. Penktasis – kodėl taip daroma, koks tikslas. Dažniausias rusų dezinformacijos tikslas – palaužti valią priešintis.
Pasak pulkininko, didelis proveržis įvyko 2012 m., kai prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime Seime pasakė, kad „mes gyvename informacinio karo sąlygomis“. Nuo to laiko SKD veikla buvo suaktyvinta, tapo efektyvesnė.
Todėl, kad tai… karas
Kai 2015 m. pulkininkas S. Guzevičius buvo išsiųstas tarnauti NATO politiniame štabe Briuselyje, vadovybė nurodė ten perteikti sukauptas žinias apie padėtį informacinių kovų fronte. Tai buvo nelengva užduotis, nes Vakarų klerkams net kai kurie terminai po šaltojo karo atrodė nepriimtini. Žodžius „dezinformacija“, „priešiška propaganda“, „informacinės manipuliacijos“ jie laikė politiškai nekorektiškais, bet per pusantrų metų kasdienių disputų ir faktų pateikimo, jiems pavyko atverti akis.
Po to pulkininkas ir du kariai iš SKD britų kvietimu savaitę lankėsi jų šalyje – dalijosi savo patirtimi. Beje, britai savo padalinį, skirtą kovoti su priešiška dezinformacija, vadina daug atviriau: „Informacinių karų brigada 77“.
Tada britų žiniasklaida daug rašė apie šį lietuvių karių apsilankymą, mirgėjo tokios antraštės: „Lietuviai moko JK karius kovoti su Rusijos propaganda“, „Britanijos kariai iš Lietuvos pajėgų mokosi, kaip atremti Rusijos propagandą, didėjant įtampai su Maskva“ ir pan.
Šio vizito Didžiojoje Britanijoje metu vyko disputas, kuriame dalyvavo mūsų ir britų kariai bei žurnalistai. Vienas civilis disputo dalyvis paklausė, kodėl būtent kariškiai užsiima informaciniu karu. Į tai jam, gūžtelėjęs pečiais, atsakė vienas iš britų karininkų: „Todėl, kad tai sup***as karas“.
Lietuvoje rusai yra surengę daugybę informacinių operacijų: pavyzdžiui, buvo paleidę gandą, kad vokiečių kareiviai išprievartavo nepilnametę arba kad Lietuvoje vokiečių tankas važinėjosi po žydų kapines. Būta įsilaužimų į informacinius portalus, kur būdavo pakeičiami straipsniai ir t.t.
S. Guzevičiaus manymu, vienas pavojingiausių dalykų yra Rusijos ir Baltarusijos propagandininkų nuolat kartojama litvinizmo teorija – esą Rusijos buvo dvi: Rus maskovskaja ir Rus litovskaja. Esą lietuviai nė savo valstybės neturėjo, tikrieji lietuviai – baltarusiai, o Vilnius – Baltarusijos sostinė ir turi priklausyti A. Lukašenkai.
Jei būtume laiku supratę, Europa būtų kitokia
Apie lietuvišką SKD turi ką papasakoti buvęs JAV specialiųjų pajėgų Europoje vadas generolas Michaelis Repassas. Jis Delfi pasakojo, kad 2010-ųjų rudenį lankėsi Lietuvoje, jog paruoštų dirvą didelėms spec. pajėgų pratyboms mūsų šalyje ir Lenkijoje. Jis atvyko pas tuometinį SOP vadą pulkininką Darių Jauniškį, apsilankė poligone, kur surengė šaudymo iš snaiperinių šautuvų varžybas. Šypsodamasis M. Repassas pripažino, kad Lietuvos SOP vadas jį nugalėjo.
„Kitą dieną SOP vadavietės bunkeryje išklausėme prezentacijų. Viena iš jų buvo parengta neseniai įkurto SKD. Ją su kolegomis pristatė tuometinis SKD vadas pulkininkas S. Guzevičius. Papasakota istorija buvo apie rusų Lietuvoje vykdomą propagandą, dezinformaciją, kultūrines-istorines melagienas. Man tai buvo visiškai nauja, negirdėta informacija. Amerikiečiams tuo metu buvo sunku suprasti tokių informacinių operacijų keliamą pavojų, bet aš aiškiai supratau, kokias grėsmes tai kelia čia.
Tas pasakojimas buvo paremtas akivaizdžiais faktais, todėl iškart nuvykau į mūsų ambasadą Vilniuje, susitikau su ambasadore ir jos komanda. Papasakojau jai, ką sužinojau. Pamačiau, kad jai tai nedaro jokio įspūdžio. Ji paklausė gynybos atašė, ką jis galvoja, o jis atsakė, kad vargu, ar taip yra.
Ambasadorė neįvertino mano susirūpinimo net kai pasiūliau JAV SOP paramą SKD – amerikiečiai galėtų prisidėti analizuojant rusų dezinformaciją. Pasiūlymas nebuvo priimtas. Ji nesugebėjo suprasti situacijos su Rusijos propaganda Lietuvoje, nesuprato vietos mentaliteto ir pavojų“, – pasakojo garsusis generolas.
„Kai dabar atsuku juostą iki 2014-ųjų (kai Rusija užpuolė Ukrainą – red.), daugiau nei akivaizdu, kad rusai jau tada vykdė informacines diversijas ir istorinį-kultūrinį sabotažą. Rusai nuolat signalizavo, kad Baltijos valstybės labai blogai elgiasi su rusų mažumomis ir tai aiškiai rodė jų intenciją ateities agresijai.
Rusų manipuliacija ir strategija dabar aiškiai matoma, o Lietuvoje ji buvo atpažinta ir įvardyta dar 2010 m. Tai tapo edukacija daugeliui NATO šalių apie Rusijos informacinį karą. Aš dabar gaunu informacija apie Rusijos manipuliacijas iš draugų NATO ir galvoju – ačiū Dievui, kad aš tai žinau jau seniai, kai šitą informaciją 2010 m. gavau iš lietuvių.
Vakaruose buvo per daug kultūrinės arogancijos, dėl to mes vėlavome 4-5 metus, kad suprastume Rusijos hibridinius išpuolius. Jei būtume laiku tai supratę ir ėmęsi kontrpriemonių, dabar Europoje turėtume kitokią geopolitinę situaciją. Tinkamai ir laiku reagavę būtume sėkmingai atstūmę šiuos jų veiksmus gerokai anksčiau, kai V. Putinas buvo daug silpnesnis. Mano nuomone, mes praleidome strateginę galimybę užkirsti kelią agresyviems Rusijos veiksmams“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.
Beje, generolas M. Repassas tik dabar sužinojo, kad po jo apsilankymo JAV ambasadoje ambasadorė su pavaduotoju vis dėlto atvyko į SKD ir išklausė tą pačią prezentaciją. Po to SKD dirbantys kariai buvo pakviesti pas JAV diplomatus į svečius, prasidėjo bendradarbiavimas. Tai pradžiugino generolą: „Ne veltui buvo mano darbas!“