Pernai kalbėta, kad į vieną svarbiausių ambasadų – ambasadą Vašingtone – pretenduoja du buvę ministrai: buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir buvęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda net keletą kartų išsakė poziciją, kad tiek L. Linkevičius, tiek R. Karoblis į Vašingtoną ar Briuselį nebus siunčiami, nes jiems reikia „politiškai atvėsti“ po darbo Vyriausybėje.
„Man nežinomas Lietuvos istorijoje toks atvejis, kuomet ministru buvęs žmogus iš karto taptų ambasadoriumi“, – aiškino G. Nausėda.
Tačiau galimai aiškėja priežastys, kodėl iš tikrųjų valstybės vadovui neįtinka buvusių ministrų kandidatūros.
Prezidento sprendimo nesupranta
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis juokavo, kad JAV administracija tuoj pati ims ieškoti lietuvių diplomatų.
„Sunku būtų kaltinti vienus ar kitus, nes tikrai tam tikrą poveikį padarė rinkimai“, – LNK žinioms sakė Ž. Pavilionis.
Tuo tarpu europarlamentarė Rasa Juknevičienė tikino, kad pasaulyje elgiamasi kitaip, nei siūlo prezidentas. „Demokratinių valstybių praktika čia yra. Pažiūrėkite, kiek ministrų yra tapę ambasadoriais. Kaip tik čia yra labiausiai vertinama biografijos detalė siųsti žmones į kitą šalį“, – pastebėjo R. Juknevičienė.
Politikai, diplomatai labai keistu vadina dabartinį G. Nausėdos reikalavimą „politiškai atvėsti“ L. Linkevičiui ir R. Karobliui, kurie vadinami labiausiai patyrusiais dabartinės Lietuvos diplomatais. Juolab, kad pats G . Nausėda užsienio reikalų viceministrą Darių Skusevičių yra paskyręs ambasadoriumi Kanadoje.
„Mano nuomone, racionaliau būtų greitai siųsti patyrusius diplomatus. Kodėl daroma kitaip, aš negaliu pasakyti“, – sakė buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Aiškėja priežastys?
LNK žiniomis, gali būti labai konkrečių priežasčių, kodėl prezidentui neįtinka R. Karoblis. Praėjusių metų viduryje buvo ieškoma naujo karinės žvalgybos vadovo. LNK duomenimis, G. Nausėdos favoritas į karinės žvalgybos vadovus buvo pulkininkas Saulius Guzevičius. Jis yra artimas Valstybės saugumo departamento vadovo Dariaus Jauniškio bendražygis.
Tačiau R. Karoblis karinės žvalgybos vadu paskyrė kitą pulkininką – Elegijų Paulavičių.
Buvęs krašto apsaugos ministras nei patvirtino, nei paneigė, kad dėl to nesutarė su prezidentu.
„Aš neturiu teisės komentuoti, čia yra jautrūs klausimai. Tiesiog nei patvirtinu, nei paneigiu“, – tikino R. Karoblis.
Pats prezidentas tikino, kad konfliktų su krašto apsaugos ministru neturėjo. „Su krašto apsaugos ministru visą kadenciją bendravome pakankamai konstruktyviai“, – kalbėjo G. Nausėda.
LNK žinios priminė, kad koronavirusas pernai nuslopino bręstantį skandalą Valstybės saugumo departamente ir Prezidentūroje. Paaiškėjo, kad žvalgybininkai per prezidento rinkimus rinko informaciją apie kandidatų į prezidentus rėmėjus. Saugumo vadas D. Jauniškis buvo kviečiamas pasiaiškinti į Seimą. G. Nausėda D. Jauniškį užstojo, bet klausimų politikams vis daugėjo. Prasidėjęs karantinas visus tyrimus nutildė. Prezidentas vėliau D. Jauniškį paskyrė antrai kadencijai.
Jei R. Karoblis būtų karinės žvalgybos vadu paskyręs S. Guzevičių – visai Lietuvos žvalgybai būtų vadovavę du artimi bendražygiai D. Jauniškis ir S. Guzevičius, kartu ne tik tarnavę, bet ir vadovavę įvairioms pajėgoms.
„Aš tiesiog proceso nelabai galiu komentuoti, nes tai irgi susiję su tom žvalgybos sanklodom“, – situaciją komentavo R. Karoblis.
„Kažkokie, matyt, buvo dalykai, kur pasipriešino prezidento reikalavimams ar kaip. Istorija, laikas parodys ir atsiskleis tie dalykai“, – svarstė R. Juknevičienė.
Politikai pasigenda G. Nausėdos nuoseklumo argumentuojant „politinį atšalimą“. Prezidento patarėja Asta Skaisgiryte yra kalbėjusi, esą G. Nausėda svarsto „politinį atšalimą“ įtvirtinti įstatyme. Tačiau pats G. Nausėda tokius žodžius paneigė.
„Nesu įsitikinęs, kad būtina reglamentuoti tokius dalykus įstatyminiu pagrindu“ – kalbėjo jis.
Anot valstybės vadovo, „politinis atšalimas“ turi trukti „tam tikrą laiką“. Bet kiek konkrečiai, jis negali pasakyti.
„Iš tikrųjų, matyt, kiekvienu atveju tą atšalimo terminą reikėtų vertinti individualiai“, – sakė G. Nausėda.
L. Linkevičiui ir R. Karobliui buvo pasiūlytos pareigos Užsienio reikalų ministerijoje. L. Linkevičius sako neturintis, ką pakomentuoti. R. Karoblis neslėpė, kad jaučiasi nuvertintas.
„Atrodytų natūralus tęsinys, kad ta patirtis būtų išnaudota Lietuvos labui. Jeigu ta patirtis nelabai reikalinga, kaip sakant, ką padarysi“, – tikino R. Karoblis.
Užsienio reikalų ministras ir konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis situaciją pakomentuoti atsisakė.