Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, komitetas yra gavęs į rektores kandidatavusios profesorės Irenos Misevičienės kreipimąsi.
Pasak jo, I.Misevičienė klausia, kodėl nesulaukus akademinės etikos kontrolieriaus išvados dėl procedūros, rektorius rinktas tos pačios sudėties Taryboje ir ar Tarybos nariai buvo perrinkti balsuojant slaptai, taip pat – ar Tarybos sudėtis tvirtinta atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatymų pataisas.
Tarybai rengiantis rinkti naują rektorių, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Tarybos sudarymo aplinkybių, taip pat tyrimą „dėl LSMU Tarybos ir Senato teisės aktų“ pradėjo Akademinės etikos kontrolieriaus tarnyba, į kurią taip pat kreipėsi I.Misevičienė.
Ji BNS praeitą savaitę sakė, kad į akademinės etikos kontrolierių kreipėsi „dėl pačios (Tarybos) sudėties ir, aišku, dėl rinkimų“. Jos nuomone, sudarant Tarybą nesilaikyta Mokslo ir studijų įstatymo pataisų.
Tačiau ji teigė nesiruošianti teismui skųsti sprendimo dėl rektoriaus perrinkimo.
„Jeigu tai yra akademiniai dalykai, tai jau teismuose tikrai niekas tokių dalykų nesprendžia. Aš manau, kad apskritai ir yra kontrolierius tam. (...) Tai yra tarnyba, kuri ne tik skundus nagrinėja, bet kuri pati inicijuoja įvairius tyrimus, kad tokie dalykai neatsitiktų“, – kalbėjo I.Misevičienė.
Rektoriaus rinkimuose ketino dalyvauti ir Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas, buvęs ligoninės generalinis direktorius Juozas Pundzius. Tačiau jis savo kandidatūrą nusprendė atsiimti, motyvuodamas tuo, kad nėra išsklaidytos abejonės dėl Tarybos teisėtumo.
Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienės teigimu, ministerija LSMU priekaištų neturi, nes procedūra įvykdyta pagal įstatymą.
„Taryba atlieka savo funkcijas iki rugsėjo 30 dienos. Rektorius jau išrinktas, tai yra Tarybos funkcionavimo laiku. Žinoma, galimi buvo du keliai: galbūt iš tikrųjų baigiantis kadencijai būtų geriau, kad nauja Taryba būtų suformuota ir išrinktų rektorių, nes jiems reikės dirbti visą tą laikotarpį. Bet teisiškai, viskas yra sudėliota teisingai: penki Senato deleguoti nariai Taryboje yra, jie neprieštaravo, vadinasi, galima teigti, kad viskas jiems yra priimtina“, – kalbėjo ministrė.
Ji pabrėžė, kad universitetas turi autonomiją, ministerija sprendžiant tokius klausimus nedalyvauja ir įtakos jiems turėti negali.
Panašios nuomonės buvo ir Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai.
Pasak konservatoriaus Arimanto Dumčiaus, svarbus argumentas yra vieningas Tarybos sprendimas – rektorius perrinktas visiems dešimčiai narių balsavus už.
„Kad yra tam tikri judėjimai kitų, kurių neišrinko, tai, aš manau, kad čia asmeninės ambicijos. Aš labai gerai žinau ir gerbiu žmones, kurie balsavo už rektorių ir labai vieningai šitai padarė. Nežinau, kad melagiai būtų visi – čia per daug jau“, – kalbėjo A.Dumčius.
Liberalų sąjūdžio narys ir buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigė taip pat neįžvelgiantis pažeidimo.
„Net jeigu ir kadencijai baigiantis, bet įgaliojimai Tarybos dar nepasibaigę, jie formaliai tokią teisę turėjo tokį sprendimą priimti. Teisiškai žiūrint, nemanau, kad galima pasakyti, jog čia yra pažeidimas“, – kalbėjo Seimo narys.
„Man nesinorėtų, kad toks stiprus universitetas kaip LSMU sukluptų ties tam tikrais formalumais“, – pridūrė G.Steponavičius.
LSMU rektoriumi rugsėjo 18 dieną perrinktas profesorius Remigijus Žaliūnas. Jis šiam universitetui vadovavo ir iki šiol nuo 2010 metų. Prieš tai R.Žaliūnas vadovavo ir Kauno medicinos universitetui, kuris po susijungimo su Lietuvos veterinarijos akademija tapo LSMU.