Konservatorius Pavilionis: savo prioritetų mes nekeičiame
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pabrėžė, jog Lietuva niekada nebuvo paskelbusi jokio karo Kinijai, tiesiog norėjo vystyti ekonominius santykius su Taivanu.
„Visuomenė turėtų mažiau klausyti komunistinės Kinijos propagandos ir kai kurių jai pataikaujančių opozicijos politikų, kurie bando įžvelgti skirtumus ir pokyčius. Bet jeigu jie pasižiūrėtų į tai, ką mes visi, ministras kalbėjo prieš metus, prieš dvejus metus, tai yra lygiai tas pats. Mes niekada neskelbėme karo jokiai Kinijai, nestatėme jokių sienų. Mes tiesiog norėjome išvystyti ekonominius santykius su Taivanu“, – pabrėžė parlamentaras Ž. Pavilionis.
Jis taip pat pabrėžė, jog lygiai tą patį tikslą buvo išsikėlusi ir buvusi Vyriausybė, vadovaujama Sauliaus Skvernelio.
„Tiesiog nespėjo. Mes niekada neužmezgėme jokių diplomatinių santykių su Taivanu, ar atitinkamai nenorėjome nužeminti savo santykių su Kinija. Čia Kinija pasirinko neteisėtus metodus mus bausti ekonominėmis priemonėmis, ekonominiu spaudimu.
Už tai ji gavo bylą Pasaulio prekybos organizacijoje, už tai Europos Sąjunga (ES) sukūrė visą pasipriešinimo tokiai prievartai mechanizmą. Kitą kartą Kinijai kainuos tokie baudimai. Pati Kinija sumažino diplomatinį atstovavimo lygį ir kartu liepė mūsų diplomatui atitinkamai išvykti“, – pasakojo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis.
Konservatorius Ž. Pavilonis toliau laidoje kalbėjo, jog jeigu pati Kinija nori normalizuoti santykius ir pati suprato, kad klydo, Lietuva tai sveikina.
„Juk jokioje vienos Kinijos politikoje nėra pasakyta, kad yra draudžiama vystyti ekonominius, ar kitokius, išskyrus diplomatinius, santykius su Taivanu, tai mes, žinoma, tai sveikiname. Nes pagaliau Pekinas suprato, kad ne jų diktatas lems su kuo Lietuva nori, ar gali bendrauti, su kuo ir kur mato ekonomines perspektyvas“, – pabrėžė parlamentaras.
Ž. Pavilionis Žinių radijo eteryje taip pat paaiškino, kodėl su Lietuvoje viešinčiu Taivano ministru nesusitiko Vyriausybės atstovai.
„Tai yra labai įprastas, normalus diplomatijos kanonas – mes turime diplomatinių santykių. Užsienio reikalų ministrai išreiškia visos šalies pasirinkimą, bendraujant su viena, ar kita šalimi, išpažįstant jos suverenumą, ar ne.
Pats Taivanas nėra apsisprendęs dėl savo nepriklausomybės, ten vyksta diskusijos. Ir kol jis nėra apsisprendęs, kol mes Seime nesame pripažinę Taivano nepriklausomybės, tol formalūs, oficialūs susitikimai yra negalimi“, – aiškino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis.
Parlamentarui taip pat teko paaiškinti ir užsienio reikalų ministro G. Landsbergio pareiškimą, kad vyksta pokalbiai dėl santykių su Kinija normalizavimo. Anot konservatoriaus Ž. Pavilionio, tai nereiškia, jog Lietuva keičia savo prioritetus.
„Normalu, kad mes norime turėti savo diplomatinį atstovą šalyje, nes turime savo ambasadą aukščiausiu lygiu – ambasadorių. Lygiai taip pat mes atvėrę duris laikome Kinijos atstovui dirbti Vilniuje ir santykių nežeminti. Apie tai (pokalbiai, aut. p.) ir vyksta.
Norime atstatyti bendravimo kanalą. Tai nereiškiame, kad kuriame kažkokias sąjungas, ar keičiame savo prioritetus“, – Žinių radijo eteryje tikino politikas Ž. Pavilionis.
Opozicijos atstovas Surplys: Lietuvai buvo pabaksnota nustoti
Seimo narys, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Giedrius Surplys dėstė kitokią nuomonę apie Lietuvos ir Kinijos santykius. Jis pirštu bedė į pasaulio politikos pavyzdžius.
„Galiu tik pakartoti, kad vyksta ne vienos Kinijos politika, bet vieno Landsbergio politika. Mes tą ir matome. Tam, deja, labai trūksta nuoseklumo.
Atkreipčiau pirmiausia dėmesį į tai, kas vyksta aplink mus pasaulyje. Šią savaitę susitiko JAV prezidentas Joe Bidenas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas, prieš tai su Kinijos vadovu susitiko Australijos premjeras, Europos Komisijos aukšto lygio delegacija vyko ne viena.
Taigi, pasauliui degant – nuo Kalnų Karabacho, Ukrainos, Afrikos iki Izraelio ir Gazos Ruožo, pasaulio lyderiai ieško taikių konfliktų sprendimų būdų“, – teigė G. Surplys.
Jis teigė, jog Lietuvai „buvo labai aiškiai parodyta ir pabaksnota“, kad „užteks kaitinti alyvą, užteks provokuoti ir elgtis neatsakingai“.
„Kad užteks vykdyti vienišo kalavijo politiką, o paskui bėgti ir prašyti sąjungininkų pagalbos, nes pasauliui tos provokacijos tiesiog per daug kainuoja“, – savo situacijos vertinimą Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ pateikė Seimo opozicijos atstovas G. Surplys.
Parlamentarų susikirtimas
Konservatorius Ž. Pavilionis neigė opozicijos atstovo G. Surplio žodžius, kad sąjungininkai privertė Lietuvą keisti poziciją.
„Nereikia meluoti viešame eteryje. <...> Suprantu, kad valstiečių partijoje Landsbergis yra kaip koks nuolatinis baubas, tačiau tai nėra Landsbergio politika, bet tai yra viso NATO, visos ES politika, G7 politika. <...>
O G. Surpliui pasiūlyčiau mažiau lankytis pas Kinijos laikinąjį reikalų patikėtinį ir imti jo interpretacijas. Nes tai, ką pats šneki yra arba Kinijos, arba vieno Karbauskio politika. Nes niekas šiuo metu nepropaguoja santykių su komunistine Kinija.
O maišyti susitikimą, kuriame J. Bidenas susitiko su Kinijos lyderių dėl karinių kontaktų atnaujinimo tam, kad neįvyktų karinis konfliktas Taivane, <...> suprask, apie ką mes kalbame“, – pamokymų kolegai Seimo nariui negailėjo Ž. Pavilionis.
G. Surplys, atsakymas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui teigė, jog Lietuva nori visiškai nukirsti santykius su Kinija, kai visi likę Vakarai tik atsijungti, mažinti priklausomybę nuo Kinijos ekonomikos ir technologijų.
„Tačiau bendrauti reikia ir dėl karinio konflikto sumažinimo rizikos, dėl klimato kaitos ir ekonominių dalykų“, – aiškino G. Surplys.
Laimėtojai ar pralaimėtojai?
Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, politologas, prof. Tomas Janeliūnas Žinių radijo eteryje išsakė savo nuomonę – radikalaus posūkio Lietuvos ir Kinijos santykių politikoje nėra.
„Viena vertus, Lietuvos Vyriausybė niekada ir nesiekė su Kinija maksimaliai susipykti. Šiuo atveju iš Kinijos reakcija buvo tokia, kurios galbūt ne iki galo tikėjosi ir mūsų Vyriausybė. Apimant ir ekonomines sankcijas, ir gerokai sumažinant diplomatinį atstovimo lygmenį.
Ši reakcija buvo vienašališka. Ir, aišku, kad Lietuvos diplomatijai vienaip ar kitaip noras susigrąžinti tą status quo bent jau diplomatinių santykių su Kinija buvo. Turbūt nėra normalu, kad su viena iš didžiausių pasaulio valstybių nėra ambasadorių lygmens atstovavimo“, – įžvalgomis dalijosi politologas T. Janeliūnas.
Jo teigimu, sugrįžimas prie normalaus diplomatinio lygmens ir turėjo būti vienas iš Lietuvos diplomatijos uždavinių.
„Bet reikėjo išlaukti. Vis dar reikia to laikotarpio, kada tas pyktis iš Kinijos pusės atslūgs ir bus galima tuos diplomatinius santykius atkurti“, – tikino Žinių radijo laidos pašnekovas.
Ekonomistas, verslininkas Žinių radijo laidoje Sigitas Besagirskas dėstė kitokią nuomonę – Lietuvos strategija keičiasi.
„Mes tam tikru etapu paaukojome draugystę su Kinija vardan Taivano, galbūt tai darėme netikslingai, nespecialiai, gal nesitikėjome tokios reakcijos, kokios sulaukėme.
Bet net ir sulaukę nieko nedarėme ir dar sakėme, kad mums Kinijos nereikia, be jos išgyvensime, gyvensime su Taivanu. Gerai, Lietuva pasirinko tokią kryptį, bet dabar ta kryptis ganėtinai radikaliai keičiasi“, – tikino S. Besagirskas.
Jis toliau svarstė, jog Kinija buvo pasirinkusi su šia Vyriausybe nekalbėti ir laukti rinkimų.
„Bet mes turėjome galimybę išnaudoti Taivano kortą, kurią išsikovojome susipykdami su Kinija, mačiau, kaip Taivanas stipriai tai vertino, dabar mes tarsi Taivanui padarėme akibrokštą nesusitikdami su jų ministru. Todėl manau, kad čia yra padarytos dvi klaidos iš eilės, galbūt ir netyčinės. Todėl šiai dienai esame pakankamai blogoje situacijoje“, – savo poziciją dėstė verslininkas S. Besagirskas.
Politologas T. Janeliūnas taip pat teigė, jog tai, kad Lietuvos Vyriausybės atstovai nesusitiko su Taivano ministru, lėmė labai aiškūs politiniai principai. Jeigu šalis nepripažįsta Taivano kaip nepriklausomos valstybės, susitikimai ir nevyksta.
Jis, visgi, teigė, jog Lietuva iš šios situacijos dar gali išeiti kaip laimėtojai.
„Nes viena vertus ekonominės žalos mes nepatyrėme labai daug, ji buvo trumpalaikė. Aišku, atskiriems verslams ji galėjo būti labai skaudi. <...> Bet visos ekonomikos prasme mes realiai nepajutome tų sankcijų poveikio.
O politine prasme mes susirinkome dividendų labai daug. Ir mes, nepakeitę savo sprendimo – tos pačios Taivano atstovybės pavadinimo, neatsitraukę iš tų pozicijų, išeiname kaip laimėtojai, nes atsilaikėme prieš Kinijos spaudimą. Tokia yra apibendrinta ir paprasta pozicija, žvelgiant į mus iš išorės“, – savo vertinimą pateikė politologas T. Janeliūnas.
Jis teigė, jog Lietuva neatsitraukusi nuo savo pozicijų dėl Kinijos spaudimo ir išlaikiusi santykius su Taivanu ir gali būti situacijos laimėtoja.
Ekonomistas, verslininkas Žinių radijo laidoje S. Besagirskas tikino, jog iš išorės Lietuva taip gerai neatrodo.
