„Susirinkusieji teigė, kad tautai reikia paprastos vėliavos, kuri būtų lengvai pasiuvama, todėl nutarta sukurti vėliavą iš spalvų, kurie yra tautiniuose drabužiuose. Ir taip buvo sukomponuota ši trispalvė”, - pasakoja dr. Edmundas Rimša, Heraldikos komisijos pirmininkas.
Taip 1918 metų balandžio 22 dieną Lietuvos taryba patvirtino dabartinę mūsų trispalvę. Tačiau ja patenkinti buvo ne visi. Buvo teigiama, esą mūsų trispalvė labai jau panaši į Kolumbijos ar Etiopijos vėliavas. O svarbiausia, kad pagal heraldikos taisykles, vėliava turėtų būti tokių pačių spalvų, kaip ir herbas. Daugelyje Europos šalių taip ir yra. Didžiausias vėliavos keitimo entuziastas buvo žymus to meto dailininkas Mstislavas Dobužinskis.
„Ir jis netgi buvo įtikinęs Smetoną, kad vėliavą reikia pakeisti. Aiškinama buvo labai paprastai: vėliavos spalvos turi atitikti herbo spalvas. O tuo metu herbe nebuvo žalios spalvos. Įdomu yra tai, kad Smetona buvo įtikintas ir 1940-ųjų gegužės mėnesį, berods gegužės 8-ą dieną, buvo sušauktas Heraldikos komisijos posėdis, kuriame buvo nutarta keisti Lietuvos vėliavą”, - pasakoja kolekcininkas Vilius Kavaliauskas.
Mstislavas Dobužinskis paliko apie pusantro šimto eskizų, kaip galėtų atrodyti mūsų tautinė vėliava. Antano Smetonos vadovaujama Lietuvos vyriausybė apsistojo ties dviem variantais - geltona raudona balta arba balta raudona geltona.
Galutinai įteisinti vieną iš šių vėliavų sutrukdė tik sovietų okupaciją. Rusai atskirų sovietinių respublikų vėliavų klausimą išsprendė paprastai – du trečdaliai raudonos, o toliau - darykit ką norit. Tačiau lietuviams okupantų primesta vėliava taip ir netapo sava. Užtat trispalvė okupacijos laikotarpiu iš tiesų tapo laisvės simboliu. KGB ir komunistų partija jos bijojo kaip velnias kryžiaus.
Prieš vasario 16-ąją kiekvieną patogesnį vėliavos kotą ištisą parą stebėjo kelios poros akių, o jeigu trispalvė vis tik kur nors suplėvesuodavo, lėkdavo smulkesnių partijos vadukų galvos. Prasidėjus sąjūdžiui, žmonės nebepaisė jokių draudimų – trispalvės sąjūdžio mitinguose plevėsuodavo vos ne kiekvieną savaitgalį. Kai tik pakvipo nepriklausomybės atgavimu, oficialus trispalvės įteisinimas buvo vienas pirmųjų darbų. Deja, čia pasitvirtino posakis - skubos darbą velnias neša.
Pasak Heraldikos komisijos pirmininko dr.E.Rimšos, iš to didelio noro kuo labiau išaukštinti trispalvę, mes ją heraldiškai pažeminome. Europoje nacionalinė arba tautinė vėliava yra aukščiausias simbolio lygmuo.
Laipteliu žemiau – valstybės vėliava, kartais dar vadinama tarnybine. Ji paprastai būna su herbu ir ją naudoja įvairios valstybės institucijos. Kadangi trispalvė pavadinta valstybės vėliava ne bet kur o Konstitucijoje, norint ištaisyti šią klaidą prireiktų referendumo.
Siekdamas kaip nors išsisukti iš padėties, prieš trejetą metų Seimas patvirtino istorinę valstybės vėliavą – baltas vytis raudoname fone. O apie kokius nors trispalvės pakeitimus niekas net nebeužsimena – ją tikru Lietuvos simboliu pavertė mūsų emocijos ir išgyvenimai.
„Dabar nėra net kalbos apie vėliavos keitimą, nes ta vėliava yra aplaistyta krauju – karo, pokario ir sovietiniais metais”, - sakė dr.E.Rimša.