Aloyzas Sakalas ir Jurgis Jurgelis teigia, kad prezidentas Valdas Adamkus savo pirmosios kadencijos metu šalies gynėjo statusą suteikė žmogui, kurio rankos suteptos nekaltų tautiečių krauju.
Šis žmogus – tai partizanas Antanas Kraujelis-Siaubūnas. Jam, remdamasis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) siūlymu, V. Adamkus 1998 m. gegužę suteikė kario savanorio statusą. Signatarų nuomone, Siaubūno pravardę A. Kraujelis turėjo ne be reikalo. Vis dėlto LGGRTC atkerta, kad Siaubūno biografija nėra tokia akivaizdžiai juoda.
Skerdynės vaikų akivaizdoje
Kovo 11-osios akto signatarai A. Sakalas ir J. Jurgelis reikalauja panaikinti Siaubūnui suteiktą kario savanoriu vardą. Signatarų motyvai – duomenys ir liudijimai apie A. Kraujelio esą nužudytus nekaltus tautiečius. A. Sakalo ir J. Jurgelio prašyme vienas po kito vardinami siaubingi faktai iš Siaubūno biografijos.
Signatarų ypač pabrėžiamas epizodas – Gečių šeimos nužudymas jų vaikų akivaizdoje 1949 m.
„Rezonansinis yra partizanų rėmėjų Leokadijos (kuri jos nužudymo metu laukėsi – buvo 9 nėštumo mėnuo) ir Prano Gečių nužudymas 1949 m. lapkričio 5 d. jų vaikų akivaizdoje. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija rašte Gečių dukrai R. Klimavičienei šį faktą taip pat patvirtino“, - teigiama signatarų kreipimesi.
A. Sakalas su J. Jurgeliu taip pat pabrėžia, kad nužudytai šeimai 2005 m. suteiktas laisvės kovų dalyvių statusas – ir nėra įrodymų, kad jie galimai išdavė jų sodybos apylinkėse nužudytus partizanus, o tokie įtarimai pateikiami kaip galimas sutuoktinių nužudymo motyvas.
Signatarų pateikiamais duomenimis, A. Kraujelis nužudė mažiausiai 11 taikių gyventojų.
G. Šidlauskas: signatarai ignoruoja daugybę faktų
LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus specialistas, istorikas Gintaras Šidlauskas DELFI teigė, esą A. Sakalas su J. Jurgeliu sutirština spalvas – vienus epizodus eskaluoja, kitus gi ignoruoja. Anot DELFI pašnekovo, Siaubūno istorija kur kas sudėtingesnė, nei ją piešia du signatarai.
Pirmiausiai G. Šidlauskas pabrėžia, kad šiuo metu vyksta teismo procesas, kuriame buvęs sovietų Valstybės saugumo komiteto jaunesnysis leitenantas Marijonas Misiukonis kaltinamas geonocidu, o sulaikymo operacijos metu nusišovęs A. Kraujelis-Siaubūnas – šio karininko auka. LGGRTC specialistas taip pat pabrėžia, esą signatarai daugiausiai remiasi ne itin objektyviu šaltiniu – KGB kaltinimais A. Kraujeliui.
„Mes esame viską teismui pasakę. Panevėžio apygardos teismas viską dabar sprendžia. Jeigu teismas matytų reikalą, jis stabdytų tą bylą. Perduotų, pavyzdžiui, prokuratūrai atlikti tyrimą dėl tų veikų, kuriomis KGB kaltino A. Kraujelį. (…) Teismas turi pasisakyti. Jeigu A. Kraujelis yra toks, kuo jį kaltina A. Sakalas su J. Jurgeliu, teismas neturėtų tęstis. Bet teismas kol kas nemato tokio dalyko“, - kalbėjo G. Šidlauskas.
Pašnekovo teigimu, A. Kraujelis sovietinės valdžios buvo persekiojamas kaip režimo priešas, ne kaip galvažudys.
„Na, jeigu KGB buvo objektyvi, rimta, teisinga organizacija – jinai formulavo tuos kaltinimus, - ironizavo G. Šidlauskas. - Suformavo bylą A. Kraujeliui už akių, nes jo niekaip negalėjo pagauti. Jis buvo nepagaunamas praktiškai. Būtų pagavę – būtų mirties bausme nuteisę. (…) Byloje kaltinimai ne civilių gyventojų žudymu, o kaltinimai „valstybiniais“ nusikaltimais, „tėvynės išdavimu“. Sovietų sąjungos išdavimu – politiniai straipsniai, ne kriminaliniai. Kriminalinius nusikaltėlius tyrė vidaus reikalų sistema, ne KGB. KGB tyrė politinių priešų veiklą. Iš tų žmonių, kuriuose jie (A. Sakalas su J. Jurgeliu – DELFI) vardija, dalis buvo sovietiniai aktyvistai, užėmę pareigas sovietinėje sistemoje. Partizanai, tarp jų – ir A. Kraujelis prieš tuos žmones kovojo. Čia jokia naujiena, jokia sensacija.“
LGGRTC specialistas primena, kad A. Kraujeliui inkriminuojamas ir jo jaunystės draugo Edmundo Satkūno nužudymas. Esa neabejotina, kad Siaubūnas bičiulį nušovė, tačiau, centro duomenimis, gindamasis.
„Ištisai mini E. Satkūną – nužudytą kolūkietį, ar kaip jį ten vadina. Yra duomenys, kad tas E. Satkūnas buvo užverbuotas KGB agentas. Jam buvo duotas ginklas, kad nušautų A. Kraujelį. Jie, beje, buvo draugai iš jaunystės. (…) Du buvę jaunystės draugai tapo priešais – vienas kovoja už Lietuvą, kitą KGB užverbuoja. Duoda nurodymą A. Kraujelį nušauti, jie susitinka. A. Kraujelis iššauna anksčiau, tiesiog jis kažką pajuto intuityviai. Pamatė, kad tas išsitraukė ginklą, ir A. Kraujelis iššovė pirmas“, - dėstė G. Šidlauskas.
Anot jo, signatarai „pasako tik 25 proc. tiesos“. „Gal jie galvoja, kad jie visą tiesą pasako. Jie tokių dalykų niekada nepaminės. Jie sakys, kad E. Satkūnas buvo civilis žmogus, nekaltas. O tai, ką aš dabar pasakiau, jiems būtų visai neįdomu. Net jeigu jie gautų įrodymus – jie apie tai nerašytų“, - svarstė istorikas.
Anot jo, Siaubūno istorija įvairiose institucijose nagrinėjama jau keliolika metų. „Pradėjo nagrinėti prokuratūroje 1998 m., o Panevėžio apygardos teismą pasiekė, kiek prisimenu, 2009 m. Tai jau „stažas“ tai bylai – 16 metų. O apygardos teisme jau 5 metai“, - tęsė pašnekovas.
„Visa, kas bloga apie A. Kraujelį, pateikė kaltinamasis ir jo advokatai“, - pridūrė G. Šidlauskas.
Gečių tragedija: budeliai neišaiškinti
Komentuodamas Gečių šeimos tragediją, G. Šidlauskas pabrėžė, jog nėra tvirtų įrodymų, kad juos nužudė A. Kraujelis.
„Ir šiandien yra neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, kai kreipėsi į mūsų įstaigą jų duktė, ji sakė: nušovė tėvelius nepažįstami žmonės. Pateikė paliudijimus žmonių, matyt, iš to laikotarpio, kurie netgi tvirtino, kad sovietinės struktūros tėvelius sušaudė. Suprantate? Turime raštu parodymus. Čia neatsakyti klausimai. Žūties vietoje rastas partizanų Mykolo Urbono ir A. Kraujelio slapyvardžiais pasirašytas raštelis. KGB, turėdama jų – M. Urbono ir A. Kraujelio – braižus, rašto pavyzdžius, ekspertizę atliekant nenustatė autorystės. O A. Kraujelis mėgdavo palikti raštelius. Na, parašo įspėjimą kolūkio pirminikui: „Neskriausk žmonių“. Pasirašo A. Kraujelis. Pirmininkas perduoda saugumui tą įspėjimą. Tai jie braižo pavyzdžius turėjo“, - aiškino G. Šidlauskas.
„M. Urbonas, suimtas KGB, tardomas, kankinamas, kai ką prieš A. Kraujelį pasakė. Bet kaip vertinti į KGB rankas patekusio partizano parodymus, išgautus tokiu būdu?“ - retoriškai klausė istorikas.
Pasak jo, Gečių šeima palaikė artimus ryšius su partizanais, padėjo jiems. Ir nors per pasalą prie Gečių sodybos buvo nužudyti partizanai – tai ne įrodymas, kad sutuoktiniai kaip nors prie to prisidėjo.
„Yra informacijos, kad jie iš tikrųjų padėjo partizanams, buvo jų rėmėjai. (…) Nebuvo nepaneigiamų, akivaizdžių įrodymų, kad jie išdavė partizanus – tuos septynis, kurie žuvo, – mes esame tų žmonių pusėje. Neradome duomenų, kad jie išdavė tuos partizanus, nors, sakykim, M. Urbonui, toks įspūdis susidarė. Ir tai nėra nuostabu, kad toks įspūdis susidarė – nes buvo tokių atvejų, ir gana daug. (…) Jie tikrai bendravo. Ir buvo aplinkybės sutampančios. Išvakarėse lankosi vyrų būrys, bendrauja kaip su savais žmonėmis. Ryte staiga jie išvyksta į Uteną – kaip ir skubotai. Po kelių valandų saugumas su sovietų kariuomene surengia operaciją ir nužudo prie sodybos esančius partizanus. Reiškia, įtarimas krito ant tų žmonių“, - dėstė G. Šidlauskas.
„Kliautis abejone ir palikti žmones istorijoje, kaip išdavikus, mes negalėjome“, - pabrėžė jis.
Signataras J. Jurgelis stebisi, kodėl M. Misiukonis teisiamas dėl A. Kraujelio nužudymo, jei Siaubūnas pats nusišovė.
Anot istoriko, čia pateikiama tik dalis tiesos. A. Kraujelis, patekęs į pasalą, buvo sunkiai sužeistas – Siaubūnas nusišovė nenorėdamas gyvas patekti į priešų rankas.