Prakalbo apie keturis grėsmės lygius
Kaip trečiadienį Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete vykusioje diskusijoje sakė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, diskutuojant su specialistais ir nevyriausybinėmis organizacijomis buvo prieita nuomonės, kad reikia keisti grėsmės lygių nustatymo lentelę ir tvarką.
„Jeigu kalbėti konkrečiau, tai būtų grėsmės lygio aprašo taisymai ar apskritai modifikacija, galbūt dar vieno lygio atsiradimas arba išvis jų atsisakymas – čia atviras klausimas“, – kalbėjo V. Augienė.
Kad grėsmės lygių turėtų būti daugiau, pritarė ir diskusijoje dalyvavusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė. Jos teigimu, dar prieš priimant įstatymo pakeitimus buvo kalbama apie keturis grėsmės lygius ir tokį pavojaus vaikui vertinimą šeimoje ji siūlė svarstyti iš naujo.
„Norėčiau tik priminti, kad kai buvo konstruojamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, iš įstatymo pusės buvo labai akivaizdu, kad vaiko paėmimas yra tik kraštutinė priemonė. Kai dar rengiant įstatymą 2017 metais vasarą buvo diskusija, diskutavome apie keturis lygius. Iš tikrųjų, gal reikėtų neturėti tik to vienas du, kurie labai arti vienas kito, ir paskui tas antras labai greitai atsiranda, bet iš to vertinimo galimybių turėtų būti daugiau. Ypatingai žiūrėčiau į poįstatyminius aktus, nes mes matome, kad kai kur jie tampa aktyvesni negu įstatymas, ko negalėtų būti“, – sakė E. Žiobienė.
Jos teigimu, rengiant įstatymą sąvokos jame buvo ilgai gludinamos, todėl ji pirmiausiai siūlė peržiūrėti poįstatyminius aktus, į ką šiuo metu esą ir koncentruojasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vis dėlto E. Žiobienė pripažino, kad jeigu būtų keičiama grėsmės lygių nustatymo tvarka ar pagalbos šeimai mechanizmas, tektų koreguoti ir patį įstatymą.
Konfidencialumo sutarties tėvai pasirašyti neturi
V. Augienė diskusijos metu pripažino, kad Kručinskų šeimos atveju nei vaiko teisių apsaugos, nei savivaldybės darbuotojai neturėjo duoti tėvams pasirašyti konfidencialumo sutarčių. Kaip pastebėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, į konfidencialumo nuostatą specialistai pasižiūrėjo formaliai, todėl, pabrėžė ji, reikia įvesti tikslumo.
„Ta konfidencialumo sąvoka, kuri irgi buvo plačiai išdiskutuota, kad buvo taikyta. Nuostata buvo perskaityta formaliai ir skirta tik specialistams. Bus įvestas aiškumas“, – sakė V. Augienė.
DELFI primena, kad kauniečių šeima spalio pabaigoje garsiai prabilo apie, jų manymu, nepagrįstai „dėl pliaukštelėjimo per kombinezoną“ paimtus du mažamečius vaikus. Tėvai žurnalistams pasakojo, kad ilgą laiką apie konfliktą su Vaiko teisių apsaugos tarnyba tylėjo, nes atsakingų institucijų buvo priversti pasirašyti konfidencialumo sutartį.
Kaip socialinių reikalų ir darbo komitete sakė V. Augienė, tikimasi, kad iki gruodžio 5 d. pavyks susitarti, ką reikia keisti poįstatyminiuose aktuose.
Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė atkreipė dėmesį, kad už vaiko teisių apsaugą atsakingų tarnybų pareigūnai savo darbe taip pat remiasi poįstatyminiais aktais, kurių netikslumas, jos nuomone, ir privedė prie skandalingų vaikų paėmimo atvejų.
„Su poįstatyminiais aktais yra blogai ir visų vaikų paėmimų, kurie sukėlė triukšmą, pagrindas yra vaiko teisių skyrių ar socialinių darbuotojų vedžiojimas pirštu aprašuose, nes jie detalizuoja įstatymą, ir vykdant aprašus. Tada mes turime tas didžiules problemas, nes aprašus reikia išgryninti iš esmės“, – dėstė ji.
Tačiau diskusijoje dalyvavęs teisininkas, Laisvos visuomenės instituto valdybos narys Vygantas Malinauskas tikino, kad korekcijų reikalauja ir pats įstatymas, nes jame esą neaiškiai apibrėžta smurto sąvoka, yra palikta daug vietų interpretacijoms.
Tėvų pozicija griežta – reikalauja atšaukti įstatymą
Tėvų atstovai apie galimą įstatymo tobulinimą, panašu, diskutuoti nebenori. Kaip komiteto diskusijoje sakė Lietuvos tėvų forumo narys Kęstutis Mikolajūnas, jie mato vienintelę išeitį – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo atšaukimą.
„Mūsų, tėvų forumo, pozicija būtų tokia, kad šitą įstatymą apskritai reikia stabdyti nediskutuojant keitimų, todėl kad šiai dienai, ką mes matome, jis padaro daugiau žalos, kerta šeimą kaip valstybės pagrindą ir, jeigu kalbėtume apie vaikų teisių gynimą, tai iki šiol turėjome pakankamai įstatymų, kurie tai jau reguliavo“, – kalbėjo K. Mikolajūnas.
Jo įsitikinimu, įstatymas kriminalizuoja šeimą, o vaikai esą tampa „preke“.
„Tikslas buvo – Lietuva be vaikų namų ir vaikystė be smurto. Dabar šeima kriminalizuojama ir vaikai tam tikra prasme, atsiprašau už tuos išsireiškimus, tampa preke. Ta prasme, kad vaikas ir galbūt tėvai keliauja iš vienos sistemos per kitas toje sistemoje, kurią finansuojame mes, mokesčių mokėtojai arba valstybė, ir kurioje reikalingi globėjai, kurioje reikalingi priežiūros specialistai, teisininkai ir kas tiktai nori. Tai kerta pamatą, nes šeima neturi suverenumo, neturi autonomiškumo, tos pagarbos labiausiai ir trūksta.
Svarbiausias klausimas, kurį mes turime sau užduoti – ar mes norime stiprinti šeimą, kur vaikui augti yra geriausia, ar mes norime reguliuoti, kaip turi elgtis šeima, ir tai, aišku, veda prie tam tikro totalitarizmo“, – kalbėjo tėvų atstovas.