Akibrokštas: Pravieniškių vadovybė daugybę kartų teistą kalinį neteisėtai išleido laisvę

Pravieniškių pataisos namų pareigūnų padaryta klaida neteisėtai vienam nuteistajam anksčiau laiko atvėrė vartus į laisvę – net metais anksčiau nei priklausė į laisvę buvo paleistas moterį Vilkaviškio rajone esančiame miestelyje pėsčiųjų perėjoje mirtinai sužalojęs neblaivus vairuotojas. Jis yra daugybę kartų teistas ir baustas administracine tvarka.

Atsakomybę dėl šios klaidos (bent taip teigia Pravieniškių pareigūnai) teko prisiimti dabar jau buvusiam pataisos namų vadovui Dainiui Sušinskui – beveik prieš du mėnesius iš darbo pasitraukusiam įkalinimo įstaigos direktoriui už netinkamai atliktas pareigas Kalėjimų departamentas skyrė pačią švelniausią tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Anot departamento vadovų, D. Sušinskas aplaidžiais, nerūpestingais veiksmais padarė pažeidimą, kai netinkamai kontroliavo pavaldžių pareigūnų veiklą.

Bet vidaus tarnybos pulkininko laipsnį turintis D. Sušinskas su šia nuobauda nesutiko ir ją skundė teismui, bet šis nutarė, kad į pensiją jau pasitraukęs ir vidaus tarnyboje daugiau kaip 28 metus išdirbusio pareigūno skundas yra nepagrįstas.

„D. Sušinskas, vykdydamas įstaigos direktoriaus funkcijas, privalėjo ne tik koordinuoti ir kontroliuoti jam pavaldžių struktūrinių padalinių darbą, bet ir kontroliuoti, užtikrinti nuteistųjų buvimo pataisos namuose teisėtumą pagal Lietuvos įstatymus, tikrinti ir kontroliuoti laisvės atėmimo bausmės laiko, lygtinio paleidimo ir kitus terminus“, – nurodė teisėjai.

Anot jų, tinkamai vykdydamas nustatytas funkcijas, D. Sušinskas privalėjo spręsti apie nuteistojo paleidimą į laisvę ne tik pasikliaudamas jam pavaldžių pareigūnų ir darbuotojų paruoštais dokumentais, bet ir juos patikrindamas.

„D. Sušinskas, nekontroliavęs tų funkcijų vykdymo arba nustatęs nepakankamą jam pavaldžių darbuotojų kontrolės mechanizmą, turi pats atsakyti už tų funkcijų vykdymo padarinius“, – pabrėžiama dar neįsiteisėjusiame teismo sprendime.

Kadangi dabar jau buvęs pataisos įstaigos vadovas aiškino, kad dalį savo savo funkcijų buvo perdavęs pavaldiems asmenims, todėl esą neturėtų atsakyti už jų veiklos kontrolę, teismas pažymėjo, kad taip buvęs vadovas kratosi jam tenkančios naštos – tokiu atveju būtų paneigiama įstaigos vadovo atsakomybė.

Istorija, dėl kurios D. Sušinskas sulaukė tarnybinės nuobaudos ir ją skundė teismui, visuomenei tapo žinoma po Delfi.lt paskelbtos publikacijos, kurioje buvo skelbiama, kad per klaidą vienais metais anksčiau kaip visiškai atlikęs bausmę į laisvę buvo išleistas daugybę kartų teistas ir administracine tvarka baustas „kelių gaidelis“ iš Vilkaviškio, prieš penkerius metus girtas mirtinai sužalojęs pėsčiąją.

Neįtikėtina, bet šios klaidos jau negalima ištaisyti – jai paaiškėjus pareigūnai pareiškė, kad nebėra jokių teisinių svertų kalinį sugrąžinti atgal į pataisos namus.

Klaidos ilgą laiką nepastebėjo

Tai – tikras spjūvis teisingumui ir nukentėjusiesiems, kurie ne vienus metus teismuose siekė, kad tragišką avariją sukėlęs vairuotojas būtų teisiamas ne dėl Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimo, o dėl tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų.

Delfi.lt šaltiniai atskleidė, kad ketverių metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant atvirojoje kolonijoje, buvo nuteistas, bet po trejų metų kaip ją visiškai atlikęs į laisvę išleistas penkis kartus teistas 28 metų Vilkaviškio rajono Virbalio gyventojas Virmantas Žebertavičius.

Taip nutiko dėl to, kad pataisos namų pareigūnai į elektroninę nuteistųjų įskaitos sistemą įrašė, jog V. Žebertavičiaus bausmės pradžia laikytina 2015 m. kovo 31 d., nors iš tikrųjų turėjo būti 2016 m. kovo 31 d. Į bausmės laiką įskaičiavus ikiteisminio tyrimo metu už grotų praleistas dienas, V. Žebertavičius turėjo būti į laisvę išleistas 2019 m. rugpjūčio 11 d., bet buvo išleistas 2018 m. rugpjūčio 11 d.

Šios klaidos pareigūnai būtų net nepastebėję, jeigu teismas anksčiau V. Žebertavičiui nebūtų paskyręs specialiosios teisės – draudimo vairuoti transporto priemones – atėmimo trejiems metams. Kad šio draudimo nuteistasis turi laikytis, privalėjo užtikrinti Probacijos tarnybos Vilkaviškio skyriaus pareigūnai. Būtent jiems pradėjus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir kilo įtarimų dėl V. Žebertavičiaus išleidimo į laisvę anksčiau laiko.

Įsakymą dėl nuteistojo paleidimo į laisvę atlikus visą teismo paskirtą bausmę pasirašė tuo metu laikinai Pravieniškių pataisos namams vadovavęs D. Sušinskas, o informaciją apie nuteistojo bausmės atlikimą parengė Įskaitos skyriaus viršininkas Vytautas Markevičius.

„Įsivaizduoju, kad tai nutiko dėl žmogiškos klaidos, dėl to pradėtas tyrimas“, – paklaustas apie išties skandalingą istoriją, anksčiau kalbėjo Pravieniškių pataisos namų vadovas D. Sušinskas.

Jis sakė, kad Probacijos tarnyba apie V. Žebertavičių sužinojo, kai baigėsi oficialus jo bausmės atlikimo terminas ir buvo perduota informacija apie nuteistojo priežiūrą, – įpareigojimas stebėti, ar jis laikosi draudimo vairuoti transporto priemones.

„Kai į pataisos namus atvyksta nuteistasis, visada bausmės pradžią skaičiuojame nuo jo sulaikymo dienos, nors pati bausmė gali būti skaičiuojama nuo tada, kai įsiteisėja nuosprendis, tačiau sulaikymo metu už grotų praleistas laikas įskaičiuojamas į bausmės laiką, – sakė D. Sušinskas. – Pareigūnai buvo prisispausdinę dokumentų su 2015 m. data ir ant senesnio dokumento įrašė sulaikymo datą, bet ne metus, tik mėnesį ir dieną.“

Neišsidavė, kad paleidžiamas anksčiau laiko

Apie tai, kad per klaidą yra išleidžiamas į laisvę metais anksčiau, V. Žebertavičius neišsidavė. Laisvės atėmimo bausmę jis atliko atvirojoje kolonijoje – dieną galėjo vaikščioti po Pravieniškių miestelį, taip pat, gavęs leidimą, savaitgaliais išvykti į namus.

„Jis tikrai nebuvo toks geras ir pavyzdingas, todėl išleistas pasibaigus visam skirtos bausmės terminui, bet, kaip dabar matome, įsivėlė klaida“, – kalbėjo D. Sušinskas.

Tuomečio įkalinimo įstaigos vadovo teigimu, šios klaidos jau nebegalima ištaisyti ir nėra jokių teisinių kelių buvusį kalinį grąžinti atgal į atvirąją koloniją atlikti neatliktos bausmės dalies.

„Tas terminas jau pasibaigęs – jeigu būtume apsižiūrėję 2018 m., tai jis tikrai būtų sugrąžintas ir bausmę atliktų iki pabaigos, o šiuo atveju skirta bausmė jau pasibaigusi ir teisiškai nėra galimybių jo grąžinti ir priversti dar metus atlikti bausmę; tiesiog taip išėjo“, – aiškino D. Sušinskas.

Jis taip pat prisipažino, kad tai – pirmas kartas per jo ilgametę darbo praktiką kalėjimų sistemoje, apie tai iš karto buvo informuotas Kalėjimų departamentas.

Apie šią skandalingą istoriją Delfi.lt prabilę kalėjimų sistemos pareigūnai užsimena, kad tokių atvejų visose Lietuvoje esančiose įkalinimo įstaigose gali būti ir daugiau. „Suprantama, bausmės pradžia gal ir galėjo būti įvesta per klaidą, tačiau turint elektroninę sistemą šiais laikais tai sunkiai suvokiama. Ko gero, daugelio nenustebintų, jeigu paaiškėtų, jog tai – labiau korupcijos atvejis negu klaida“, – teigė Delfi šaltiniai Kalėjimų departamente.

Į šiek tiek panašią istoriją prieš metus buvo įsivėlę Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus pareigūnai – jie parengė ir pasirašė pažymėjimą, pagal kurį net su 72 kg kokaino įkliuvęs kolumbietis Diegas Pena Murillas buvo neteisėtai ir nepagrįstai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Teismas yra konstatavęs, kad pataisos namų specialistė Sandra Krocienė ir skyriaus viršininkas, tuo metu ėjęs direktoriaus pavaduotojo pareigas Rolandas Čiurlauskas, netinkamai atliko pareigas, kai savo nuožiūra klaidingai traktavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir kolumbietį nutarė išleisti iš pataisos namų.

Ilga kova dėl teisingumo

Avarija, dėl kurios teismas buvo nuteisęs V. Žebertavičių, Vilkaviškio rajone, Virbalio miestelyje, įvyko dar 2014 m. lapkričio 22 d. vakarą, apie 21 val., – apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,32 promilių girtumas) vyras viršijo leistiną 50 km/val. greitį ir važiuodamas ne mažesniu kaip 70 km/val. greičiu techniškai netvarkingu automobiliu „Volkswagen Golf“ gatvės vingyje nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešingą eismo pusę ir kliudė ėjusią 54 metų pėsčiąją.

Po avarijos dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiosios net nebuvo įmanoma atpažinti, žuvusiosios tapatybę pareigūnams pavyko išsiaiškinti tik po kelių valandų.

V. Žebertavičius šią avariją sukėlė būdamas teistas net keturis kartus, be to, jis nuo 2009 iki 2014 m. net 18 kartų buvo baustas administracine tvarka, iš jų – 8 kartus už KET pažeidimus. Tarp šių pažeidimų yra minimas ir transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti.

Vilkaviškio teismas V. Žebertavičiaus bylą išnagrinėjo sutrumpinto proceso tvarka, nes jis pripažino kaltę, todėl teisėjas nuteistajam skirtą 6 metų laisvės atėmimo bausmę iš karto sumažino iki 4 metų. Be to, teismas žuvusiosios sutuoktiniui ir sūnui priteisė po 10 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti.

Šis teismo nuosprendis labai įskaudino nukentėjusiuosius, nes apylinkės teismas į atvirąją koloniją pasiųstam V. Žebertavičiui net neatėmė teisės vairuoti automobilį. Vėliau šią klaidą ištaisė Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų skundą. Tačiau nei Kauno, nei vėliau baudžiamąją bylą nagrinėję Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai nesutiko su žuvusiosios šeimos skundais – jie ginčijo ne tik laisvės atėmimo bausmės sumažinimą nuo 6 iki 4 metų, bet ir reikalavo, kad daugybę metų keliuose siautėjęs V. Žebertavičius būtų teisiamas dėl tyčinio nužudymo iš chuliganiškų paskatų.

„V. Žebertavičius visuomenėje nuolat elgiasi chuliganiškai – ne kartą buvo baustas už įvairius KET pažeidimus, ne kartą teistas už tyčines veikas, todėl akivaizdu, kad savo poelgiu jis siekė ne ko kito, kaip tik pademonstruoti nepagarbą visuomenei, parodyti, kad jam neegzistuoja jokios moralės ar teisės normos, – automobilis jam yra tik pramoga ir įrankis, kuriuo visuomenei kelia nuolatinį pavojų ir baimę dėl sveikatos ir gyvybės.“

Pasak nukentėjusiųjų, neteisinga, kai kelyje siautėjančio girto vairuotojo padarytas neatitaisomas pasekmes sukėlęs nusikaltimas vertinamas kaip neatsargus – esą toks elgesys turi būti traktuojamas kaip tyčinis nužudymas iš chuliganiškų paskatų.

Jie teismo taip pat prašė V. Žebertavičiui skirti kuo griežtesnę laisvės atėmimo bausmę ir ją atlikti ne atvirojoje kolonijoje, kur nuteistieji jaučiasi kaip namuose, o kalėjime.

Teisėjai konstatavo, kad ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant atvirojoje kolonijoje, yra tinkamiausia ir teisingiausia, o teisti V. Žebertavičių dėl nužudymo nėra pagrindo – jis nepažinojo eismo įvykio metu žuvusios moters, todėl ir neturėjo jokių asmeninių paskatų jai atimti gyvybės.