Tuo metu darželio-mokyklos direktorė Tatjana Urbonienė stebisi tėvų priekaištais – esą juk jie patys pildė deklaracijas VMI ir prieš dedami parašus matė, jog parama skiriama ne tik vaikų ugdymo įstaigai, bet ir politinei partijai.
Tačiau tokie T. Urbonienės teiginiai neįtikino nei prokurorų, nei teisėjų – įvertinęs ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad darželio-mokyklos direktorė suklastojo keturias deklaracijas ir jas pateikė VMI.
„T. Urbonienė į jau egzistuojančių – paramos teikėjų parašu ir kitais rekvizitais patvirtintų ir taip šių asmenų valią išreiškiančių dokumentų turinį įrašė tikrovės (asmens valios) neatitinkančią informaciją, – pažymėjo teismas. – Patekęs į civilinę apyvartą toks dokumentas liudijo netikrą įvykį ir nulėmė teisiškai reikšmingą – nepagrįstą ir neteisėtą paramos skyrimą.“
Anot teisėjų, T. Urbonienė, būdama mokyklos direktore, „neabejotinai suprato, kad įrašo į mokinių tėvų pasirašytas deklaracijas tikrovės neatitinkančią informaciją apie 1 proc. nuo pajamų paramos skyrimą LLRA-KŠS ir siekė, kad šiai politinei partijai tokia parama būtų skirta.“
Dėl dokumentų klastojimo nuteistai švietimo įstaigos vadovei teismas skyrė 70 MGL (3 500 eurų) baudą bei papildomai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams atėmė teisę būti paskirtai į savivaldybės institucijų skiriamas pareigas.
Ši bausmė nėra per griežta, konstatavo teisėjos Rasos Paužaitės pirmininkaujama teisėjų kolegija, kuri atmetė T. Urbonienės advokatės skundą dėl dar praėjusių metų spalio pabaigoje priimto Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, todėl jis jau įsiteisėjo ir privalo būti vykdomas.
Šiuos keturis suklastotus prašymus, kartu su kitais moksleivių tėvų užpildytais ir mokyklai grąžintais prašymais, T. Urbonienė per kitus asmenis perdavė VMI.
Tyrimo metu buvo tiriamos net 38 deklaracijos, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, kad jos buvo suklastotos.
Kaltės dėl dokumentų klastojimų darželio-mokyklos direktorė nepripažino ir aiškino, kad atėjus laikui pildyti 2018 m. deklaracijas už 2017 m., esą į ją kreipėsi mokinių tėvai, norėdami dalį paramos skirti LLRA-KŠS.
„Jie prašė į blankus be mokyklos kodo įrašyti ir šios politinės partijos kodą“, – teisme kalbėjo T. Urbonienė.
Tuo metu ikiteisminio tyrimo metu moteris sakė, kad į ją kreipėsi LLRA-KŠS atstovai: „Jie prašė paprašyti mūsų ugdytinių tėvų skirti 1 proc. pajamų mokesčio šiai politinei partijai.“
Kad tėvai nebuvo iniciatoriai skirti paramą LLRA-KŠS, nurodė ne vienas apklaustas liudytojas; jie aiškino, kad mokykloje niekada nebuvo agituojama paremti partijas.
„Mokykloje apie paramos skyrimą politinei partijai nebuvo kalbama, aš net nežinojau, kad ši mokykla remia LLRA-KŠS, – visuomet eidavau į tėvų susirinkimus, dalyvaudavau mokyklos šventėse, tačiau politinės agitacijos nepastebėjau“, – sakė moteris. Panašiai kalbėjo ir kiti pareigūnų apklausti liudytojai.
T. Urbonienė per apklausą teisinosi, kad auklėtinių tėvų buvo prašoma paremti ne tik mokyklą, bet ir politinę partiją – abiejų jų kodai iš anksto buvo nurodyti deklaracijose, kurias turėjo užpildyti tėvai. Be to, ji pabrėžė, kad neturėjo jokio suinteresuotumo, kad būtent lenkai gautų paramos dalį, nors mokykloje mokiniai ir yra mokomi lenkų kalba.
„E. Damarackienė nuo 2015 m. ir iki šiol yra LLRA-KŠS aktyvi narė bei akivaizdžiai suinteresuota jos atstovaujamos partijos gerove ir sėkme“, – nurodė T. Urbonienės gynėja.
Jos teigimu, teisme apklaustos dvi liudytojos patvirtino, kad „elektroniame dienyne direktorės pavaduotoja atliko įrašą, kuriuo prašė ugdytinių tėvų skirti paramą ne tik mokyklai bet ir partijai“.
T. Urbonienė pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu E. Damarackienė atsisakė duoti rašysenos pavyzdžius lyginamajam tyrimui, todėl prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas.
„Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nepavyko surinkti E. Damarackienės kaltę pagrindžiančių duomenų, T. Urbonienės baudžiamosios atsakomybės nešalina“, – pažymėjo teisėjos R. Paužaitės vadovaujama teisėjų kolegija.