Kuo labiau artėja Seimo rinkimai, tuo daugiau kuriasi naujų politinių judėjimų, nusitaikiusių į parlamentą. „Drąsos kelio“, Emigrantų ir Antikorupcijos partijos, net du „Lietuvos sąrašai“ – šių judėjimų dalyvius politologai prilygina marginalams, neturintiems ideologinio pamato, bet galintiems pateikti ir netikėtumų.
Miršta natūralia mirtimi
Po pedofilijos skandalo iškilusi ir kovo mėnesį Teisingumo ministerijos įregistruota kunigo Jono Varkalos vadovaujama „Drąsos kelio“ partija, buvusios teisėjos Neringos Venckienės ir Dariaus Kuolio vedami atskiri „Lietuvos sąrašai“, Kristinos Brazauskienės vadovaujama Demokratinė darbo ir vienybės partija ir kiti politiniai dariniai neslepia ambicijų patekti į parlamentą. Seimo rinkimuose, kurie vyks spalio 14 d., dalyvaus dar bent keli marginalinės pakraipos judėjimai. Tačiau visi jie, kaip teigia politologai, yra įprastas reiškinys prieš eilinius Seimo rinkimus.
„Nieko naujo po saule, nes visada likus maždaug vieniems metams iki rinkimų pradeda rastis vis naujų politinių partijų, – teigė politologas Algis Krupavičius. – Deja, jos patiria nesėkmę ir vėliau miršta natūralia mirtimi.“ Pašnekovo teigimu, dauguma tokių politinių judėjimų dažnai nesulaukia net rinkimų. Kai kurios iš partijų naujokių nesugeba surinkti nė 200 tūkst. Lt užstato, reikalingo rinkimams.
Panaši mirtis prognozuojama ir neseniai įsteigtai Emigrantų partijai, ir nusikaltimais valdžią kaltinančiai Antikorupcijos partijai ar nuo „Lietuvos sąrašo“ atskilusiems Dariaus Kuolio visuomenininkams, įsteigusiems atskirą „Lietuvos sąrašą“. „Ši naujokų gausa galiausiai pakenks pačioms partijoms ir nė viena iš jūsų minėtų partijų neperžengs reikiamo 5 proc. barjero“, – įsitikinęs politologas Lauras Bielinis. Teisingumo ministerija yra įregistravusi iš viso 44 partijas, bet rinkimuose paprastai dalyvauja iki penkiolikos.
L.Bielinis: naujokai taikosi į emociškai nestabilius rinkėjus
Didžiausia marginalinių partijų bėda ta, kad visos jos kovoja dėl rinkėjų, kurie nėra emociškai stabilūs. „Mažos partijos viliasi paimti tų rinkėjų balsus, kurie priklauso emociškai nestabiliai rinkėjų daliai, ir tikisi, kad gebės sutelkti šiuos rinkėjus“, – aiškino L.Bielinis. Politologas A.Krupavičius svarstė panašiai, bet jis pateikė dar ir statistinių duomenų, atskleidžiančių, kad politikos naujokams vis sunkiau sekasi skinti pergales rinkimuose.
2000 m. Seimo rinkimuose Naujoji sąjunga (socialliberalai) ir tada Rolando Pakso vadovaujama Liberalų sąjunga bendrai surinko apie 37 proc. balsų. 2004 m. Darbo partijai pavyko surinkti apie 30 proc., o 2008 m. Arūno Valinsko „prisikėlėliams“ atiteko tik 15 proc. balsų. „Tai rodo, kad rinkėjai po truputį telkiasi apie tradicines partijas ir naujai atsirandančioms nelieka jokių galimybių. Tik Darbo partijai pavyko tapti tvaria partija ir įgyti pasitikėjimą“, – aiškino A.Krupavičius.
Pedofilijos skandalo herojams ir įvairiems „sąrašams“ dabar esą bus nepalyginamai sunkiau. „Nepamirškime, kad, nepaisant gilios ekonominės krizės, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, suformavę pačią nepopuliariausią istorijoje Vyriausybę, savivaldos rinkimuose pasirodė visai neblogai ir užėmė antrą vietą“, – pridūrė A.Krupavičius. Marginalai, pasak jo, nepajėgūs atimti rinkėjų ne tik iš konservatorių, bet ir iš Darbo partijos, taip pat socialdemokratų, jau turinčių savo stabilų elektoratą.
Apklausos „sąrašams“ nepalankios
Nieko gero N.Venckienei, D.Kuoliui ir kitiems visuomenininkams, žadantiems revoliucijas po rinkimų, nežada visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės. „Apklausose neaptinkame nieko, kas pranašautų N.Venckienės „Lietuvos sąrašo“ arba „Drąsos kelio“ sėkmę“, – aiškino visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. Pasak jo, anksčiau prieš rinkimus rengiamose apklausose būdavo labai aiškiai įvardyti partijų lyderiai ir tai iš dalies leisdavo nuspėti tų partijų sėkmę.
„Respondentams mes užduodavome atvirą klausimą, kuris asmuo geriausiai atstovauja jų interesams, ir žmonės galėdavo patys tokį asmenį įvardyti, – pasakojo V.Gaidys. – Taip buvo galima nuspėti Artūro Paulausko sėkmę 2000 m., ypač aiškiai matėme rinkėjų pasitikėjimą Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu, kuris net neužėmęs jokio posto buvo labai populiarus. Panašiai buvo ir su Dalia Grybauskaite.“
„Vilmorus“ vadovas pabrėžė, kad birželio mėnesį apklausus 1 000 žmonių, tik du respondentai paminėjo N.Venckienę. „Šis faktas labai įdomus, nes N.Venckienės žinomumas yra šimtaprocentinis. Ją per televizorių rodo dažniau nei Prezidentę, bet kažkodėl visuomenė neįžvelgia jos, kaip politikės, perspektyvų, t. y. žmonės netapatina N.Venckienės su savo socialine, ekonomine gerove“, – aiškino V.Gaidys. Atsakydami į atvirą klausimą, respondentai kartais pamini iki šimto pavardžių. V.Gaidys taip pat pabrėžė, kad pasitikėjimo „Lietuvos sąrašu“ nėra ir todėl, kad jo lyderiams nepavyko susitarti dėl bendros veiklos. „Taip rinkėjui, matyt, susidaro nepatikimumo įspūdis, kai vieną dieną sąrašas yra, o kitą dieną paaiškėja, kad jis suskilo į dvi dalis“, – svarstė „Vilmorus“ direktorius.
A.Krupavičius: puikybė dividendų N.Venckienei neatneš
Dar prieš savaitę N.Venckienė ir D.Kuolys deklaravo vieningas vertybes, bet po poros dienų jų keliai išsiskyrė. D.Kuolys prie prezidentūros surengė partijos „Lietuvos sąrašas“ steigiamąjį suvažiavimą ir jau pateikė Teisingumo ministerijai prašymą įregistruoti partiją. N.Venckienė su bendražygiais ir keliais žinomais politikais surengė spaudos konferenciją, per kurią kalbėjo apie savo sąrašą, pabrėždama savo ypatingą žinomumą. „Reklamai mums pinigų nereikia. Ketveri metai kovos (už mergaitę) – didesnės man reklamos nereikia“, – teigė ji. Tačiau jos laikyseną kuo toliau, tuo labiau kritikuoja politologai.
„N.Venckienė per anksti kalba apie savo „bilietus“ į Seimą ir taip dalį potencialių rinkėjų gali net atstumti, – neabejojo A.Krupavičius. – Jos viešo kalbėjimo stilius, maniera retkarčiais atrodo kiek primityvokai ir arogantiškai. Ji visus moko ir žino, kaip bus. Puikybė N.Venckienei dividendų neatneš.“ Tiek A.Krupavičius, tiek L.Bielinis įsitikinę, kad taip paprastai žmonės savo balsų N.Venckienei neatiduos ne tik Vilniuje, kur ji buvo pareiškusi norą susigrumti su Seimo pirmininke Irena Degutiene, bet ir Kaune, kur tradiciškai laimi konservatoriai. „Kaune jos galimybės, aišku, yra didesnės“, – pridūrė A.Krupavičius.
Galima laukti netikėtumų
Šią savaitę „Delfi“ užsakymu apklausą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, gauti rezultatai patvirtino, kad rinkėjai nelinkę švaistytis balsais marginalinėms partijoms. Garliavos istorija esą nepadarys įtakos 62,5 proc. rinkėjų apsisprendimui, o „Drąsos kelio“ partiją remia 3,5 proc. žmonių. Panašiai tiek žmonių rems ir populizmu pasižymėjusį Artūro Zuoko vadovaujamą judėjimą TAIP.
„Kaip politiniai judėjimai, „Drąsos kelias“, „Lietuvos sąrašas“ ir A.Zuoko TAIP neturi perspektyvų, tačiau jų gretose yra spalvingų asmenybių, galinčių vienmandatėse apygardose mesti iššūkį kitiems politikams“, – sakė A.Krupavičius. Per Seimo rinkimus į 141 vietos parlamentą pagal sąrašus bus išrinkta 70 politikų ir dar 71 – vienmandatėse apygardose. Birželio mėnesį atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad rinkimuose sėkmingiausiai pasirodytų opozicinės partijos. Už Darbo partiją balsuotų 17,1 proc. rinkėjų, už socialdemokratus – 13,7 proc. žmonių, o „tvarkiečiams“ atitektų 10,7 proc. balsų. Panašūs skaičiai vyrauja ir kitų bendrovių apklausose.
Vytautas Gapšys, Seimo narys:
Sunku vertinti naujokų galimybes, nes kuo toliau, tuo sunkiau jiems bus įsitvirtinti politikoje. Tradicinės partijos jau turi stabilų elektoratą ir tas stabilumas kasmet tik didėja. Naujų partijų steigėjams reikia ne žodžiais ir deklaracijomis įrodinėti savo pranašumą. Jie pirmiausia turi parodyti, ką iki tol nuveikė. Pavyzdžiui, N.Venckienė bando pasinaudoti susidariusia situacija ir išnaudoti savo žinomumą. Bet kai pamatai, ką rodo pastarųjų dienų tyrimai, tai tas žinomumas didelis, bet žmonės vertina ją ne politiniu požiūriu. Užjaučia žmogiškai, bet ta žmogiškoji nelaimė, pasirodo, neperkeliama į politinę areną. Darbo partijai visuomenėje pavyko įsitvirtinti ir todėl, kad ji turi stiprų lyderį, ir todėl, kad ji nuo pat pradžių pateikė visuomenei savo programą, kurią nuosekliai įgyvendina.
Jurgis Razma, Seimo narys:
Gerai, kad žmonės buriasi į pačius keisčiausius darinius. Bet jei žiūrėtume iš valstybės vystymosi perspektyvų, tai daug geriau būtų, jei jie rinktųsi tradicines partijas, turinčias savo ideologiją. Tai jokiu būdu nereiškia, kad tradicinės partijos bijo konkurencijos. Tiesiog mes matome, kad partijos kuriamos labai keistai.
Tarkime, D.Kuolys „Lietuvos sąrašo“ partiją įsteigė prie prezidentūros, turėdamas daugiau kaip 1 000 žmonių įgaliojimą. Mano galva, partija turi būti steigiama ne pagal įgaliojimus, o surengiant suvažiavimą, kur kiekvienas partijos narys turi teisę balsuoti. O dėl N.Venckienės pareiškimų kovoti su I.Degutiene pasakyčiau, kad Seimo pirmininkei tas buvusios teisėjos ryžtas sukėlė lengvą šypseną. Prisiminkime ir K.Brazauskienės pareiškimą, kad jos partija laimės rinkimus, o kitoms partijoms Seime liks tik kelios vietos. Viešųjų ryšių požiūriu tie kvaili pareiškimai atkreipia dėmesį, bet realiai yra tik tušti žodžiai.