„Ji buvo begalinio gerumo, begalinės vidinės šviesos. (...) Dar dabar yra likusios jos man rašytos žinutės ir tiesiog ji už viską visada padėkodavo: jeigu ateini ją pasveikinti, po to atsiunčia nuostabiausią žinutę: kad glaudžia prie širdies, kad esu jai šviesulys...“, – susijaudinusi kalbėjo G.Balandytė.
Aktorė BNS sakė besidžiaugianti, kad su ilgamete kolege ir artima drauge dar spėjo nusifilmuoti režisieriaus Algimanto Puipos filme „Edeno sodas“.
„Ji buvo be galo talentingas žmogus, nuostabiausių vaidmenų sukūrusi, buvo be galo graži, aristokratiško veido“, – kalbėjo G.Balandytė.
Aktorė prisiminė, kaip D.Juronytės vyras Leonardas Zelčius žmoną parsivežė iš Panevėžio, gavęs teatro vadovo Juozo Miltinio sutikimą.
„Linkiu Danutės dukroms stiprybės, tvirtybės. Prarasti tokią mamą ir tokią močiutę – labai sunku. Visas mamas vaikai myli, bet kai yra nepaprastai gera mama, nuostabiausia, švytinti tuo atsidavimu ir meile... Jai viskas buvo labai svarbu, bet šeima buvo ypatingai išreikšta joje“, – kalbėjo G.Balandytė.
Pasak jos, D.Juronytę palaužė gripas. Aktorei buvo 82-eji.
D.Juronytė nuo 1951 metų dirbo Panevėžio dramos teatre, nuo 1954-ųjų buvo Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorė ir režisierė.
Ji sukūrė apie 80 vaidmenų teatre, kino ir televizijos filmuose.
Reikšmingiausi vaidmenys: Helia „Ponios Dulskos moralė“ (1955 m.), Aucė „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ (1956 m.), Kristina spektaklyje „Herkus Mantas“ (1957 m.), motina Keit – „Visi mano sūnūs“ (1962 m.), Magdalena – „Bernardos Albos namai“ (1964 m.), Goda – „Kaimas kryžkelėje“ (1965 m.), Marija Bežat – „Moljeras“ (1968m .), Aura „Šventežeryje“ (1970 m.), Rožė Kumpytė – „Dobilėlis penkialapis“ (1973 m.), Aleksandra – „Švitrigaila“ (1975 m.), Sofija – „Paskutinieji“ (1978 m.).
Aktorė žiūrovams gerai pažįstama ir iš filmų bei televizijos spektaklių - Angelė iš filmo „Birželis vasaros pradžia“ (rež. R. Vabalas, 1969 m.), Konstancija – „Tadas Blinda“ (B.Bratkauskas, 1972 m.), Rūta „Suaugusiųjų žaidimai“ (rež. A. Kundelis, 1967m.), Kalvaitienė „Žentas“ (rež. M. Karklelis, 1976 m.).
D.Juronytė įkūnijo ne vieną įsimintiną televizijos serialų heroję: Sofi „Būkit kaip saulė“ (rež. M. Jevodokimovas, 1985 m.), Karalienę „Vilius Karalius“ (rež. V. Bačiulis, 1985 m.). Taip pat drauge su sutuoktiniu Leonardu Zelčiumi nuo 1993 iki 2000 metų filmavosi gerai žinomame televizijos seriale „Giminės“.
2013-aisiais menininkė apdovanota „Fortūnos“ statulėle už nuopelnus Lietuvos teatrui bei Kultūros ministerijos apdovanojimu „Nešk savo tiesą ir tikėk“.
Velionė pašarvota Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiojoje scenoje. Laidotuvės vyks pirmadienį 13 val. Petrašiūnų kapinėse.