R. Žemaitė nebuvo linkusi komentuoti skyrybų priežasčių, tačiau užsiminė, kad „į tai buvo eita ilgai“ ir išsiskirta bendru sutarimu.
Labiau gina skyrium gyvenančių tėvų teises
Aktyvių mamų sambūrio vadovės įsitikinimu, skyrybų atveju su vaikais liekantys tėvai - absoliučiai valstybės neginami.
„Skyrium gyvenančiam tėvui įstatyminės prievolės vaikui skirti konkrečią sumą pinigų nėra. Pagal teismų suformuotą praktiką paprastai vienam vaikui skaičiuojama 500 litų suma, tačiau kadangi įstatymas nei konkrečių sumų, nes skyrium gyvenančio tėvo įpareigojimų nenumato, viskas paliekama besiskiriančios poros susitarimui“, - DELFI sakė visuomeninės organizacijos lyderė, pridurdama, kad kiekviena pora sprendžia, kiek mokėti, kada mokėti ir ar apskritai mokėti su atžalomis likusiam tėvui ar mamai už vaikų išlaikymą.
Paklausta, kaip ji su vyru susitarė dėl 4 nepilnamečių vaikų išlaikymo ir kokią maksimalią sumą „alimentams“ per mėnesį po skyrybų gali skirti daugiavaikiai tėvai, R. Žemaitė į detales nesileido.
„Kadangi mes abu mąstantys ir realiai situaciją vertinantys žmonės, skyrėmės be karų ir be paklodžių plėšymo, dėl vaikų išlaikymo susitarėme geranoriškai, įsivertinę vienas kito situaciją“, - tiek atskleidė Aktyvių mamų sambūrio vadovė.
Nenustatyta privaloma vaiko išlaikymo suma
Vis dėlto vykstant skyrybų procesui R. Žemaitė pati įsitikino, jog „valstybė, deklaruodama, kad rūpinasi piliečiais, su vienu iš tėvų liekančių gyventi vaikų teisėms yra visiškai abejinga“.
Visų pirma ji pasigedo vaiko išlaikymui numatytų ir įteisintų privalomo išlaikymo sumų.
„Tai pirmas ženklas, rodantis, kad liekantis su vaikais niekam nerūpi, neva, pats susigalvojai skirtis, pats ir kapanokis“, - sakė R. Žemaitė.
Apsunkina civilizuotas skyrybas
Kalbėdama apie skyrybų procesą visuomenininkė konstatavo, jog valstybė ne tik neprisideda prie jo palengvinimo, bet dar labiau stabdo apsunkindama galimybes išsiskirti civilizuotai.
„Spontaniškai žmonės paprastai nesiskiria, ypač turintys vaikų jau būna įvertinę pinigų, laiko, jėgų ir sveikatos kaštus, todėl pats procesas galėtų būti paprastesnis“, - mano visuomeninės organizacijos atstovė.
Ne be trūkumų ir prievolė aprūpinti vaikus gyvenamuoju būstu, „nekalbant apie atitinkamą vaikus auginančio asmens pajamų lygį“.
„Vaikų išlaikymo fondas turi ne šimtą ir ne du šimtus klientų, kurie yra ilgalaikiai valstybės skolininkai ir kuriems negresia jokios sankcijos. Nekalbant apie atvejus, kai vienas iš tėvų išvažiuoja gyventi į kitą šalį ir tuomet valstybė iš viso nusiplauna rankas, neva, jūs pačios čia tų tėvų ieškokitės, o kai susirasite, kur gyvena, pačios ir kreipkitės“, - pateikė pavyzdį R. Žemaitė.
Skyrybų teisinė bazė – klaiki
DELFI pašnekovės žodžiais, skyrybų teisinė bazė – klaikioje situacijoje, ir faktas, kad ją reikia tobulinti.
„Kita vertus, visiškai neįgyvendinama konstitucinė prievolė abiem tėvams atsakyti už savo vaikus, - pabrėžė 5 vaikų mama.
Tais atvejais, kai tėvai geranoriškai nesusitaria, skyrybų procesas trunka labai ilgai. Pasak R. Žemaitės, tokiu atveju, asmuo, likęs su vaikais, pastatomas į siaubingą situaciją, nes negali gauti nei socialinės paramos, nei šildymo lengvatų už būstą, nei tikėtis socialinio būsto, jei iki skyrybų gyveno nuomotame bute. Priežastis banali – skyrium gyvenančių, bet oficialiai dar neišsiskyrusių žmonių pajamos laikomos bendromis.
„Pavyzdžiui, skiriasi mamos, kurios augino vaikus, o didžiąją dalį pinigų uždirbdavo tėtis. Tokios šeimos Lietuvoje vadinamos tradicinėmis. Įsivaizduokite, ką reiškia tokiai moteriai kol vyksta skyrybų procesas išgyventi iš tų kuklių pajamų, kurias turi ir be jokios valstybės paramos! Pagal dabartinius įstatymus, kol vyksta procesas, šeimos pajamos skaičiuojamos bendrai, todėl vienos likusios moters vaikai negali gauti netgi nemokamo maitinimo, nors mama gal apskritai be cento kišenėje”, - pateikė pavyzdį R. Žemaitė.
Per antstolius ieško sutuoktinių turto
Mamų forumo vadovės teigimu, išlaikymas vaikams paprastai yra skiriamas. „Tačiau žinant, kad jis yra simbolinio dydžio, siekia 500 litų, o dažai vaikai ir tiek negauna, mamos priverstos per antstolius ieškoti sutuoktinių turto, kuris neretai jau būna užrašytas kitų žmonių vardu ir nieko negauna. Yra labai daug prievolės išlaikyti vaikus apėjimo būtų, kurie niekaip nekontroliuojami.“, - konstatavo R. Žemaitė.
Asmeninius pastebėjimus Aktyvių mamų forumo vadovė apibendrino „vieno politiko“ žodžiais: „Siekis kuo labiau apsunkinti skyrybų procesą yra savotiška tradicinės šeimos išlaikymo forma, tikintis, kad kuo daugiau šeimų apsikritai atsisakys minties skirtis“.
Pasigenda skyrybų konsultavimo centrų
R. Žemaitė problemos sprendimą mato kitur – siūlytų pradėti nuo civilizuotų skyrybų konsultavimo centrų kūrimo.
„Tačiau tų centrų tikslas neturėtų būti nei labai greit išskirti, nei visiškai neskirti ir bet kokiomis priemonėmis taikyti porą. Esmė turi būti pagalba šeimai sunkiuoju laikotarpiu“, - įsitikinusi visuomenininkė.
Daugiavaikė mama asmeniškai patyrė: nusprendę skirtis žmonės, kaip ir susirgę sunkia liga, išgyvena daug stadijų.
„Kad pusės išsiskirtų kiek įmanoma taikiau, ypač jei šeimoje yra vaikų, reikia, kad kiekvienas tame procese dalyvaujantis žmogus gautų kokybišką konsultavimą: vaikams praverstų vaikų psichologas, tėvams pagal poreikį - psichologas, teisininkas ar finansų konsultantas. Turėtų atsirasti skyrybų krizių konsultavimo centrai, nes šeimos griūtis visiems jos nariams yra didžiulė krizė“, - sakė R. Žemaitė.
Labai pasisekė
Paklausta, ar po skyrybų likusi su 4 vaikais ji turi kur gyventi, R. Žemaitė DELFI teigė, jog šiuo požiūriu jai labai pasisekė.
„Tačiau jei kalbėtume apie dauguma šeimų, paprastai žmonės turi bendrą turtą, nesudarę ikisantuokinių sutarčių, o tai reiškia, kad vienas iš dviejų priverstas kažkur išeiti“, - konstatavo Aktyvių mamų sambūrio vadovė.