„Bendras įspūdis toks, kad valdžios partijos lyg supranta, kad reikia ieškoti išeities, bet esama daug nepasitikėjimo, daug tokios paniekos, nežinau net kaip pavadinti. Tai neleidžia nuoširdžiai kalbėtis ir ieškoti išeičių. Sunku suvokti, kas šiandien bus Radoje, bet neatrodo, kad Rados deputatai iš opozicijos ar valdžios žinotų, kaip gali atrodyti kokie nors sprendimai“, - DELFI sakė A. Kubilius.
Klausiamas, ką turi mintyse užsimindamas apie panieką opozicijai iš Regionų partijos atstovų, Lietuvos Seimo opozicijos lyderis aiškino, esą valdžios atstovai laikosi nuomonės, kad opozicija gavusi valdžią paprasčiausiai susimaus.
„Nežinau, ar tas žodis „panieka“ tinkamas, bet sakoma, kad jie čia nieko nesupranta. Kai buvo siūloma Arsenijui Jaceniukui užimti premjero postą, tai tarsi sakoma: imk ir po mėnesio visiems paaiškės, kad nieko negali padaryti. Taip liaudiškai tariant, susimausi. O mes ir sakėm, kad visų pirma reikia aiškiai parodyti, kad pastangos bendradarbiauti yra nuoširdžios, o ne apsimestinės, tarsi būtų bandymas kažką apgauti“, - pasakojo A. Kubilius.
„Situacija čia tokia revoliucingai chaotiška“, - pridūrė politikas.
Primenama, kad Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius po derybų su opozicija buvo pasiūlęs partijos „Batkivščyna“ atstovui A. Jaceniukui premjero postą, UDAR lyderiui Vitalijui Klyčko – vicepremjero, tačiau opozicija pasiūlytų postų atsisakė ir liko prie savo reikalavimo atsistatydinti prezidentui ir surengti naujus prezidento rinkimus.
Ukrainos Aukščiausioje Radoje valdančią daugumą sudaro V. Janukovyčiaus Regionų partija ir komunistai, opozicijoje dirba „Batkivščyna“, UDAR ir „Svoboda“.
Kaip žinoma, pirmadienį žlugo planuotas valdžios ir opozicijos apskritojo stalo diskusija.
„Viskas pakankamai įtempta ir neaišku. Vakar bendravome su vienu iš Regionų partijos frakcijos autoritetų, taip pat su „Batkivščynos“ atstovais. Bandėme išsiaiškinti, kaip jie mato situaciją ir duoti paprastų patarimų iš savo patirties, iš to, kas buvo naudinga panašiose situacijose kitose šalyse. Pavyzdžiui, Lenkijos apskritas stalas 1989 m. ar mūsų Seimo 1992 m. apsisprendimas rengti neeilinius rinkimus šitaip išsprendžiant krizę“, - pasakojo A. Kubilius.
„Šiandien labai svarbi diena, bet akivaizdu, kad jeigu Rados sprendimai nuvils protestuojančius, vėl kils nevaldomų protestų banga, kurių pasekmes sunku prognozuoti. Opozicija tikrai negali valdyti labai radikalių grupių, tai nuo jų visiškai nepriklauso, o kuo mažiau kalbasi valdžia ir opozicija, tuo daugiau vietos atsiranda trečiųjų šalių, didžiųjų kaimynų pastangoms ką nors provokuoti“, - teigia Lietuvos politikas.
DELFI primena, kad antradienį iš pareigų pasitraukė Ukrainos premjeras Mykola Azarovas. M. Azarovas buvo vienas svarbiausių veikėjų priimant sprendimą lapkritį nepasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo su Europos Sąjunga. Šis žingsnis įžiebė besitęsiančią antivyriausybinių protestų bangą.