Taip savąją patriotizmo sąvoką A. Kubilius apibūdino penktadienį vykusioje konferencijoje, skirtoje aptarti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) tapatybę.
Kaip žinoma, valdantieji konservatoriai-krikdemai yra parengę dokumentą, kuriame siekiama aptarti svarbiausius partijos tikslus bei savastį. Dokumentas buvo sulydytas iš dviejų variantų, kurių vienas buvo ruoštas A. Kubiliaus ir jo patarėjų bei pabrėžia šalies vystymosi svarbą, kitas – paruoštas radikaliau nusiteikusių partijos narių, kurių daugumą sudaro prie partijos prisijungę tautininkai.
„Ką tenka kartais girdėti ar skaityti, kaip priekaištą, kad mes ekonomizuojame visą politiką, užmirštame žmogų, užmirštame tėvynę, užmirštame meilę tėvynei, patriotizmą ir kitas vertybes. Nenoriu su tuo iš esmės ir labai principingai sutikti. Mano įsitikinimu, tikras patriotizmas reiškia rūpestį ilgalaike Lietuvos sėkme, tai reiškia rūpestį, kad Lietuva būtų moderni, atvira, dinamiška, nebijančia globalios konkurencijos šalimi, gebančia laimėti globalioje konkurencijoje, gebančia pritraukti tarptautinį kapitalą, kurti gerai apmokamas darbo vietas ir taip spręsti vieną svarbiausių – emigracijos – iššūkių“, - kalbėjo ministras pirmininkas.
Jo teigimu, meilė Lietuvai reiškia ne niurzgėjimą ar nuolatinį skundimąsi, bet bendrą kovą už šalies sėkmę.
A. Kubilius taip pat teigia nesutinkantis ir su teiginiais, neva konservatorių lyderiaujama koalicinė Vyriausybė visiškai užmiršo vertybinę užsienio politiką. Jo nuomone, užsienio politika tiesiog tapo nebe parodomoji, o orientuota į ilgalaikius tikslus.
Premjero tvirtinimu, svarbiausi Lietuvos užsienio politikos tikslai apima energetinę nepriklausomybė ir valstybių, esančių tarp Lietuvos ir Rusijos, orientavimas į Vakarus.
V.Stundys: optimizmas būtinas, bet vien jo per maža
TS-LKD vicepirmininkas Valentinas Stundys kalbėdamas pirmiausia pabrėžė, kad partija dirba koalicinėje Vyriausybėje, todėl ne visi ministrų kabineto ar valdančios daugumos sprendimai gali būti siejami su konservatorių-krikdemų vertybėmis.
Jis taip pat pripažino, jog tarp Vyriausybės ir frakcijos atsiranda įtampų, mat esą skiriasi vienos ir kitos struktūros siekiai ir darbo pobūdis – esą Vyriausybė žvelgia keletą žingsnių priekin, o Seimo nariams rūpi šiandieninė situacija.
Pasak politiko, krizė išryškino, kas buvo nepadaryta per visus dvidešimt nepriklausomybės metų, ir jeigu anksčiau ekonomika buvo viso ko pagrindas, tai dabar, anot V. Stundžio, pagrindu tampa visuomenės galios stiprinimas.
Jis sutiko su A. Kubiliaus dažnai kartojamu teiginiu, jog Lietuvai trūksta tikėjimo valstybės ateitimi, ambicijos ir tarpusavio pasitikėjimo, tačiau pabrėžė, kad nors optimizmas yra būtinas, bet vien jo nepakanka norint pakeisti visuomenės nuostatas.
„Manau, kad pasitikėjimo skatinimo, visuomenės patikėjimu savo galia skatinimo ir optimizmo retorikos tokiose aplinkybėse yra per maža. Tai būtina, bet per maža. Turi keistis politikos kryptis, ideologija ir praktiniai instrumentai“, - kalbėjo V. Stundys.