„Kaip aš suprantu, didžiosios šalys neprieštarautų svarstant dar papildomus kriterijus, susijusius su euro įvedimu, bet tą darys apgalvotai, atsargiai ir be didelių diskusijų“, - po kelias valandas trukusio Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo žurnalistams sakė A. Kubilius.
Išgirdo pažadų problemas spręsti solidariai
Neformaliame EVT susitikime ne pačius geriausius laikus išgyvenančios Vidurio ir Rytų Europos valstybės siekė ES solidarumo reaguojant į finansų krizę. Esminė šių valstybių, tarp jų ir Lietuvos, keliama problema – bankų, kurių kapitalas nėra vietinis, pasirengimas atverti kreditinius resursus.
DELFI primena, kad Lietuvos ūkio ministras Dainius Kreivys taip pat neseniai pareiškė, jog kai kurie Lietuvoje veikiantys bankai nebetęsia kreditinių linijų į Lietuvą.
Pasak Lietuvos ministro pirmininko, kuris ryte atskirai buvo susitikęs su Baltijos valstybių, Vyšegrado ketverto, Rumunijos ir Bulgarijos premjerais, Vidurio ir Rytų Europos šalys, kurių ekonomika pastaruoju metu leidžiasi žemyn, norėtų, jog ES aktyviau prisidėtų sprendžiant specifines regiono problemas.
„Ypatingas dėmesys atkreiptas į vieną iš didžiausių problemų – tai yra į motininių bankų dukterinių atstovybių veiklą Centrinėje Europoje. Yra išsakytos aiškios nuostatos, kad motininiai bankai turi garantuoti efektyvią savo dukterinių kompanijų veiklą“, - po valstybių ir jų vyriausybių vadovų susitikimo sakė A. Kubilius.
Klausiamas, ką reiškia ši garantija, A. Kubilius minėjo ES šalių narių susitarimą, kuriuo bet kuri ES valstybė, skirianti paramą savo bankams, negali taikyti specifinių kriterijų jų filialų veiklai kitose valstybėse, pavyzdžiui, Lietuvoje.
Buvo susitikęs su Rytų ir Vidurio Europos lyderiais atskirai
Sekmadienį prieš neformalius EVT pietus A. Kubilius atskirai dar susitiko su Vyšegrado ketverto, Baltijos šalių, Rumunijos bei Bulgarijos ministrais pirmininkais – susitikime ketinta pasiekti bendrą poziciją, tačiau konkretus sutarimas nepasiektas.
„Nedrįsčiau pasakyti, kad buvo kas nors labai aiškiai nutarta, bet susitikimas buvo naudingas, nes dalyvavo ir prezidentaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas, ir Europos investicijų banko prezidentas. Bendra nuotaika yra tokia, kad problemų yra (jų yra įvairių, kai kurios iš jų regioninės), bet ES pajėgi tas problemas spręsti“, - žurnalistams po susitikimo ryte sakė A. Kubilius.
Kaip teigė ministras pirmininkas, rytinės ES šalys narės pasiekė bendrą sutarimą tik dėl to, kad ES valstybių negalima skirstyti į euro zonos valstybes ir ne euro zonos šalis. A. Kubilius taip pat sakė pritariąs Vengrijos premjero Ferenco Gyurcsany pozicijai, jog reiktų skubinti euro kol kas neįsivedusių Vidurio ir Rytų Europos valstybių prisijungimą prie euro zonos.
Tuo tarpu Rusijos naujienų agentūra ITAR-TASS, remdamasi neoficialiais šaltiniais, dar prieš ES šalių vadovų pietus paskelbė, jog ES šalių narių vadovai ne itin linkę leisti Baltijos šalims ir Bulgarijai įsivesti euro.
DELFI primena, kad Briuselyje vykstančiame neeiliniame EVT susitikime Lietuva bei kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys ketina prašyti ES šalių solidariau reaguoti į Lietuvos ir kitų ne euro zonos šalių ekonomikas slegiančias problemas.
Tam tikras nesutarimas tarp senųjų ES šalių narių ir naujokių kilo po to, kai dalis Vakarų Europos valstybių išreiškė pageidavimą, jog nepanaudoti ES šalių į bendrą biudžetą mokami pinigai būtų grąžinami į bendrą iždą įnešusioms valstybėms, tuo tarpu Europos Komisija (EK) šias lėšas norėjo skirti ES ekonomikos gaivinimui, o tarp jų, ir Baltijos jungčių plano įgyvendinimui.
Vengrijos ministras pirmininkas F. Gyurcsany parengė planą, kuriuo būtų gelbėjamos Vidurio ir Rytų Europos valstybių ekonomikos ir bankų sistema. Šio plano vertė siekia apie 180 mlrd. eurų, tuo metu remiantis Pasaulio banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei Europos investicijų banko grupės planu Vidurio ir Rytų Europos šalių bankų sistemos gelbėjimui 2009-2010 m. būtų skiriama 24,5 mlrd. eurų.
Ekonominė situacija sustiprino įtampas taro senųjų ir naujųjų ES šalių narių, ypač tarp pirmininkaujančios Čekijos bei Prancūzijos, pasirengusios atsigręžti protekcionizmo pusėn. Neeilinis EVT susitikimas buvo surengtas kaip priešprieša Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy pastangoms suburti tik euro zonos šalis.
Ši valstybė, drauge su Vokietija, Ispanija, Italija, Švedija ir Jungtine Karalyste, siekia gelbėti automobilių gamybos pramonę. N. Sarkozy anksčiau yra pareiškęs, jog prancūzų automobilių gamintojai savo gamyklas iš Rytų Europos turėtų „perkelti atgal“. Tuo tarpu Čekija, kurioje veikia Prancūzijos kompanijos "PSA Peugeot Citroen" gamykla, tokias intencijas vadina protekcionizmu.