A.Lebedka: Lietuvos verslas gali investuoti A.Lukašenkos Baltarusijoje, tačiau neturėtų tikėtis garantijų

Lietuvos verslininkai gali investuoti prezidento Aleksandro Lukašenkos režimo valdomoje Baltarusijoje, tačiau turėtų prisiminti, kad negali tikėtis garantijų savo nuosavybei autoritarinėje šalyje, ketvirtadienį pareiškė Vilniuje viešintis Baltarusijos opozicijos atstovas Anatolijus Lebedka.

Kalbėdamas tarptautinio demokratijai skirto forumo Vilniuje spaudos konferencijoje jis lietuvių investicijas Baltarusijoje palygino su degtukų A.Lukašenkai pirkimu.

„Mano požiūriu, Lietuvai svarbu žiūrėti strategiškai - kokio kaimyno ji nori. Dabar kaimynas yra tokios būklės, kad jam negalima duoti degtukų, jis gali ir savo namą sudeginti, ir ugnis gali persimesti pas kaimyną. Jei tai Lietuvos verslininkus tenkina, tai jie gali investuoti į degtukų A.Lukašenkai pirkimą. Tačiau tuo pat metu jie turi žinoti, kad niekas jiems neduos garantijų, kad taip nenutiks su jų kapitalu", - sakė A.Lebedka.

Pasak jo, Baltarusija yra „išbandymas visai Europai" - dabar paaiškės, kam yra svarbios vertybės, o kam artimesnis pragmatiškas požiūris.

„Išvažiuodamas iš Baltarusijos gavau informaciją, kad valdžia tiesiog paėmė vieną geriausių Baltarusijos įmonių, pakvietė jos savininką baltarusį ir pasakė, jog akcijos neteisingai paskirstytos, 57 proc. reikia atiduoti Vyriausybei, 3 proc. reikia atiduoti miesto valdžiai. Ir jis tai padarė. Kaip po tokių pavyzdžių investuoti toje šalyje, kur neveikia Konstitucija ir nėra jokių garantijų nuosavybei", - kalbėjo A.Lebedka.

Jis ragino investuoti į demokratiją Baltarusijoje ir pabrėžė, kad tai, kas kai kuriems lietuviams atrodo patrauklu kaimyninėje šalyje, tėra apgaulingas paviršius.

„Jei dabar atvažiuosite į Baltarusiją, jums daug kas pasirodys simpatiška. Švarios gatvės, daug milicijos darbuotojų, kurie neva saugo viešąją tvarką. Jei jus pavežios specialiu maršrutu, tai jums apskritai apims palaimingi jausmai. Gaila, bet daugelis Lietuvoje mano, kad kaimynystėje yra pastatytas kažkoks ekonominis stebuklas su savita politine struktūra", - pasakojo opozicijos atstovas.

„Visa tai tik išorinis vaizdas, kadangi dar prieš metus aš buvau KGB areštinėje, kur nebuvo administracijos, o buvo žmonės su kaukėmis, kurie kontroliavo politinius kalinius ir visus tem buvusius. Tai yra šalis, kur kalėjimuose už politines pažiūras vis dar yra laikoma 15 žmonių", - dėstė jis.

Vasarį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti sankcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su A.Lukašenkos režimu siejamiems Baltarusijos verslininkams, ir į „juodąjį sąrašą" papildomai įtraukti 12 asmenų.

ES sankcijos pirmą kartą pritaikytos oligarchų Jurijaus Čižo ir Anatolijaus Ternavskio įmonėms, į juodąjį sąrašą įtraukta ir naujų verslininko Vladimiro Peftijevo kompanijų. Šios įmonės, vadinamos „A.Lukašenkos kišenėmis", negalės atlikti finansinių operacijų ES.

Lietuvos verslo atstovai perspėjo apie ekonominių sankcijų žalą Lietuvos verslui, tačiau diplomatai teigė, kad nuogąstavimai nepagrįsti, prieš Baltarusiją "jokių totalinių ekonominių sankcijų nėra", priemonės taikomos tik oligarchams, o ne valstybinėms įmonėms.

Balandžio pradžioje buvo paskelbtas Baltarusijos ambasadoriaus Vilniuje Vladimiro Dražino interviu, kuriame diplomatas perspėjo, jog palaikydama Europos Sąjungos sankcijas Minskui Lietuva rizikuoja patirti milijardus litų siekiančius nuostolius.