"Šiandien mes žinome, kad iš esmės mūsų partinės sistemos struktūrą sudaro du stabilūs, iškilūs poliai - konservatyvusis ir socialdemokratų. Aplink šituos polius matome, kad sukasi viskas, pradedant rinkėjų apsisprendimu, baigiant bet kokiomis porinkiminėmis koalicinėmis konfigūracijomis. Jeigu mes norime šituos polius naikinti sukurdami vieną polių, tada klausimas labai paprastas: prašom atsakyti, kaip apsispręs ir ką rinksis rinkėjas 2016 m. Seimo rinkimuose?", - retoriškai klausė A. Lukošaitis.
Prezidentės pasisakymą, kad Darbo partija negali dalyvauti Vyriausybės formavime, politologas įvertino kaip "labai aštrų". Jis teigė, kad pareiškimas jo nenustebino, o pats didžiausias įdomumas slypi tame, kaip į jį reaguos visų pagrindinių partijų lyderiai.
Viktoro Uspaskicho žodžiai, esą galbūt prezidentė persigalvos ir pakeis savo nuomonę, A. Lukošaičiui nepasirodė labai pagrįsti.
"Čia yra žodžiai vardan žodžių. Kalbėti kai kuriems politikams reikia suprantant, kad kai kada žodžiai turi būti vertingesni už tylą. Patiems mūsų politikams, kurie dažnai būna perdėm emocingi, nereikėtų trykšti per daug optimistinėmis emocijomis nesudėliojus visų taškų politikoje", - sakė politologas.
Pirmalaikių Seimo rinkimų, jei partijoms vis dėlto nepavyktų susitarti, galimybę politologas apibūdino kaip "dar vieną nesąmonę". Jis pažymėjo, kad po rinkimų susiformavusi centro kairės koalicija su stipria dešiniąja opozicija yra geras rezultatas, kadangi tokios sudėties parlamentas ir Vyriausybė gali dirbti efektyviai.
"Parlamentinio darbo projekcijų prasme, koalicijos ir būsimos Vyriausybės projektavimo prasme geresnių rinkimų rezultatų seniai bepamenu. Jeigu mes norime su savo gudravimais persistengti, mes taip pat turėtume paskaičiuoti, kokias pasekmes turės mūsų gudravimai mūsų demokratijai, mūsų rinkėjui ir taip toliau", - kalbėjo A. Lukošaitis.
"Be to, parlamentas, žiūrint į jo sudėtį, atrodo kur kas geriau negu keli buvę prieš tai pagal tautos atstovų patirtį, profesionalumą ir panašiai", - pažymėjo politologas.