Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – Komisija), išnagrinėjusi alytiškės Rasos Jarmalavičienės ir jos sūnaus Alberto Jarmalavičiaus skundą dėl vyro ir tėvo mirties, šiomis dienomis pateikė artimiesiems, ne gydymo įstaigai palankų sprendimą.
Komisija nusprendė, kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, pacientas Romas Jarmalavičius turėjo daugiau galimybių geresnei baigčiai, todėl žala (mirtis) kaip insulto pasekmė kilo dėl sveikatos priežiūros paslaugų trūkumo: uždelsimo suteikti tinkamą insulto gydymą, laiko gaišimo insulto ištiktą vyrą pervežti į Kauno klinikas.
Ne atsiprašė, o žemino
R. Jarmalavičių praėjusių metų spalio 17 d. ištiko insultas. Tuo metu vietos ir šalies žiniasklaida įvykį nušvietė akcentuodama artimųjų nuogastavimus, kad greitosios pagalbos teko laukti net 40 minučių, nors šeima gyvena Alytuje. Vis tik Komisija, išnagrinėjusi situaciją, greitosios klaidų nenustatė.
Tuo tarpu dėl Alytaus apskrities S. Kudirkos medikų darbo – išsakyta kritika, konstatuota, kad paciento sveikatai laikas turėjo auksinę vertę, o jis buvo gaištamas net ir dokumentų pildymui.
Spalio 19 dieną darbingas, 64-erių vyras mirė.
„Komisijos sprendimą vertinam teigiamai. Specialistų išvados mums palankios visais aspektais. Tik proceso metu labai liūdino ligoninės atstovės pozicija. Šmeižtu, užgauliojimais, žeminimais siekė savo tiesos. Vaizdo pokalbių metu kaltino, kad mes vaidiname, apsimetame. Tai buvo labai skaudu. Nors konstatuota, kad ligoninėje yra darbo organizavimo, gydymo spragų, padarytos klaidos, tačiau atsiprašymo nesulaukiau“, – sako vyro netekusi R. Jarmalavičienė.
Našlė pasakojo, jog dėl vyro netekties labai sušlubavo sveikata, o ieškant teisybės šioje situacijoje – patyrė nevilties akimirkų. „Palaikoma sūnų teisybės ieškojimo kelią ištvėriau. Iš dalies mums žala jau atlyginta, tačiau vyro neprikelsi… Mums kyla klausimų, ar čia tik su mano vyru buvo taip elgiamasi, ar taip su visais pacientais?Juk komisija nustatė, kad ligoninės protokolas neatitiko insulto gydymo rekomendacijų paslaugas teikti maksimaliai greitai, todėl pacientas negavo efektyvių paslaugų.
Po vyro mirties ir ligoninės steigėjas – Alytaus savivaldybė – darė auditus, tačiau pažeidimų nerado. O žalos atlyginimo komisija rado… Keista...“ – klausimus kelia našlė.
Nors Komisijos sprendimas jau įvykdytas, iš dalies našlei ir sūnui žala dėl R. Jarmalavičiaus mirties atlyginta, vis tik Alytaus apskrties S. Kudirkos ligoninė dar turi teisę sprendimą skųsti. „Jeigu apskųs – mes kelsime ir asmeninės atsakomybės klausimą. Ir iš dabar būsimo naujo ligoninės vadovo tikimės paslaugų gerinimo ir žmogiškumo. Suklydai – pripažink, atsiprašyk ir taisyk“, – sako našlė R. Jarmalavičienė.
Ar skųs sprendimą – paaiškės kitą savaitę
Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės laikinai direktoriaus pareigas einantis gydytojas Svajūnas Žukauskas šiandien AlytusPlius.lt telefonu patvirtino, jog su Komisijos sprendimu yra susipažinęs, tačiau ar skųs sprendimą, ar ne – kol kas neapsispręsta. „Artimiusiu metu tai padarysime. Kitą savaitę. Kol kas pasakyti galiu tik tiek“, – sakė laikinasis gydymo įstaigos vadovas.
Artimuosius atstovavusios advokato padėjėjos Lidžitos Kolosauskaitės komentaras (Atsakymai nekoreguoti)
Kuo ypatingas šis atvejis?
Šis atvejis yra ir ypatingas, ir ne. Ypatingas tuo, kad mirė žmogus. Neypatingas, nes, deja, tai nėra vienintelis atvejis, kai, žmogų ištikus insultui, Alytaus ligoninė nesuteikia tinkamų paslaugų, ko pasekoje tas žmogus miršta. Net ir man tekę teikti teisines paslaugas daugiau šeimų, kurioms nutiko tokia nelaimė.
Pagal statistiką, Alytaus apskritis yra tarp lyderių pagal mirtis dėl kraujotakos sistemos ligų (947,3 paciento / 100 000 gyventojų), kai, tarkim, Vilniaus apskritis – 628,4, Kauno apskritis – 790,7, Klaipėdos apskritis – 718,2.
Didžiausia Alytaus regiono ligoninė mirtingumu kitas apskritis lenkia net 40–50 proc., tačiau dėl to kaltina ne save, o pacientus bei jų artimuosius.
Kaip galime spręsti iš Komisijos išvadų, ligoninės protokolai nėra suderinti su Sveikatos apsaugos ministerijos protokolais. Pagal ligoninės protokolus paslaugos teikiamos pernelyg lėtai. Tuo tarpu laikas yra vienas esminių faktorių insulto gydyme, trumpai apibūdinamas anglišku devizu „time lost brain lost“.
Išeminis insultas, kokiu sirgo šis pacientas, pasireiškia tuo, kad užsikemša smegenų kraujagyslė ir smegenys lieka be maitinimo. Tai reiškia, kad kuo greičiau bus atkimšta ta kraujagyslė, tuo didesnė tikimybė, kad atkūrus normalią smegenų kraujotaką žmogus išgyvens ir turės mažiausias neigiamas pasekmes. Čia vyksta (na, bent turėtų vykti) beatodairiškos lenktynės su laiku, kai svarbi kiekviena minutė. Alytaus ligoninė užtruko daugiau nei valandą, kol pradėjo trombolizę (procedūrą, kurios metu siekiama ištirpdyti trombą), ir dar panašiai tiek, kol suorganizavo paciento pervežimą į LSMU Kauno klinikas.
Iki galo suvokti situacijos baisumui paminėsiu, kad GMP beveik pusvalandį laukė, kol Alytaus ligoninės gydytojas rašė siuntimą, kurio rašyti net nereikėjo. Siuntimas galėjo būti įkeltas į esveikata.lt, kol pacientas gabenamas.
Deja, kelias, kurį pasirenka siekiantieji įrodyti, kad sveikatos priežiūros paslaugos teiktos netinkamai, nėra lengvas. Tai kainuoja ne tik pinigų, laiko, bet ir daug neigiamų emocijų. Alytaus ligoninę atstovaujančios teisininkės teiginiai neretai balansuoja ties etiškumo riba, kai tiek pacientas, tiek jo artimieji šmeižiami, sugalvojami nebūti faktai, menkinamas jų skausmas. Man kaip teisininkei keista, kad ligoninės, t. y. už mūsų visų lėšas išlaikomos įstaigos, teisininkė sau leidžia elgtis pakankamai nepagarbiai su pacientų artimaisiais.
Taip pat didelė problema, kad Alytaus ligoninė nepripažįsta klaidų, skundžia jai nepalankius sprendimus, taip didinant tiek ligoninės, tiek ir kitos šalies išlaidas, apkraunant teismus. Bylos su ligonine nererai trunka po keletą metų, išlaidos siekia tūkstančius, artimieji priversti tokį laiką gyventi neigiamomis emocijomis. Nors būtų racionaliau objektyviai įvertinti įstaigos darbą, sutvarkyti probleminius aspektus, turėti geresnius rezultatus ir daugiau laimingų pacientų.
Vis tik nuo mirties praėjo 9 mėnesiai – ar tai įprastas laiko terminas komisijos sprendimui gauti?
Dėl ginčo nagrinėjimo laiko sunku pasakyti vienareikšmiškai. Įstatymas nustato 3 mėn. terminą, kuris gali būti pratęsiamas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Greičiausiai ginčo nagrinėjimo laiką lemia tiek Komisijos užimtumas su kitomis bylomis, tiek ir konkrečios bylos ypatybės.
Šis ginčas nebuvo iš lengvųjų, tad nuo kritikos susilaikysiu. Manau, kad teisingas ginčo išnagrinėjimas yra didesnė vertybė nei proceso operatyvumas.