Šių metų pradžioje Alytuje gyveno 56,4 tūkst. gyventojų. Tai šeštas pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas. Darbingo amžiaus gyventojai sudarė 63,5 proc., pensinio amžiaus - 21,8 proc., o vaikai iki 16 metų - 14,7 proc.
2013 m. Alytuje buvo 23,7 tūkst. užimtų gyventojų, Alytaus apskrityje - 59,9 tūkst. Daugiausia užimtų gyventojų Alytaus apskrityje dirbo paslaugų srityje (39,1 tūkst.) ir pramonėje (9,4 tūkst.). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Alytaus įmonėse, įstaigose ir organizacijose, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 2 031 litą ir per metus padidėjo 145 litais.
2013 m. pabaigoje Alytaus mieste buvo 13 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, kurias lankė 2,5 tūkst. vaikų, tai 1,6 procento daugiau nei 2012 m. 2013-2014 mokslo metų pradžioje Alytaus mieste buvo 17 bendrojo ugdymo mokyklų, kuriose mokėsi 8,5 tūkst. mokinių ir dirbo 694 mokytojai, 2 profesinio mokymo įstaigos ir viena kolegija.
Alytaus mieste 2013 m. buvo vienas muziejus (apskrityje - 6), veikė vienas kultūros centras (apskrityje - 50) su 200 dalyvių (apskrityje - 3 166), 11 meno mėgėjų kolektyvų (apskrityje - 301).
2014 m. sausio 1 d. duomenimis, Alytuje veikė 1 673 ūkio subjektai. Daugiausia - 23,4 proc. - buvo kitas aptarnavimo paslaugas teikiančių įmonių. Kiek mažiau buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonių (21,1 proc.), transporto ir saugojimo (9,4 proc.), apdirbamosios gamybos ir statybos (po 8 proc.) įmonių. Per metus veikiančių ūkio subjektų skaičius Alytaus mieste padidėjo beveik 3,3 proc.
Alytaus mieste gaminami šaldytuvai ir šaldikliai, įvairūs baldai, mediniai ir plastikiniai langai ir durys, nuotekų valymo įrenginiai, centrinio šildymo katilai, plieniniai lynai, grūdintas stiklas, daugiasieniai izoliacijos elementai, buitinės chemijos gaminiai, siuvami vyriški ir moteriški drabužiai, gaminamas kačių ir šunų ėdalas, duona ir pyrago gaminiai, alkoholiniai ir nealkoholiniai gėrimai.
Negalutiniais duomenimis, 2013 m. iš Alytaus apskrities eksportuota lietuviškos kilmės prekių už 1,1 mlrd. litų, tai sudarė 2,2 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Palyginti su 2012 m., eksportas padidėjo 3,1 procento. Daugiausia iš Alytaus apskrities eksportuota šių lietuviškos kilmės prekių: medienos ir medienos gaminių (17,9 proc.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių (15,5 proc.), baldų (11,9 proc.), plastikų ir jų gaminių (10,6 proc.), alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų (7,7 proc.). Pagrindinės Alytaus apskrities eksporto partnerės buvo: Vokietija (13,9 proc.), Latvija (9,5 proc.), Lenkija (9,5 proc.), Jungtinė Karalystė (7,5 proc.), Rusija (5,7 proc.), Estija (5,5 proc.).
2012 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Alytaus mieste sudarė 229 mln. litų, tai 0,5 procento visų šalies TUI. Per metus TUI Alytaus mieste išaugo 12,5 procento.
Alytaus apskrities bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. siekė 3,8 mlrd. litų ir sudarė 3,3 procento viso šalies BVP. Vienam apskrities gyventojui teko 24,5 tūkst. litų BVP. Daugiausia bendrosios pridėtinės vertės sukurta pramonėje (28,2 proc.) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje (24,2 proc.).
ELTA jau skelbė, kad savaitgalį Alytus švenčia 433-iąjį miesto gimtadienį. Įvairiose miesto vietose rengiami koncertai, parodos, sporto renginiai ir mugės. Šiųmetinis šventės akcentas - akcija "Apkabinsiu tave, Alytau!", kviečianti alytiškius susiburti ir kartu pajusti bendruomeniškumo jausmą.
Alytaus miestas pirmą kartą minimas 1377-aisiais kaip Alytaus pilis Vygando Marburgiečio kronikoje, 1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė miestui Magdeburgo teises ir herbą.