- Kaip Jūs vertinate dabartinius Lietuvos ir Lenkijos santykius? Ir apžvalgininkai, ir politikai sako, jog de facto turime konfliktinę situaciją. Ar Jūs tam pritariate? Ir kaip, Jūsų manymu, galima būtų šį konfliktą išspręsti?
- Tiek apžvalgininkus, tiek politikus, tiek visus likusius labai kviesčiau atsargiau ir atsakingiau rinkti žodžius, vertinant dabartinę Lietuvos-Lenkijos santykių būseną. Mano įsitikinimu, formuluotė „konfliktinė situacija“ ar „konflikto sprendimas“ neatitinka tikrovės. Pasak Tarptautinių žodžių žodyno, konfliktas – tai priešingų interesų, pažiūrų, siekių susidūrimas. Panašiai šio žodžio prasmę aiškina ir Vikipedija: konfliktas - tai dviejų pusių priešiškumo būsena, o konfliktas politikoje - tai dviejų žmonių grupių, turinčių nesuderinamus tikslus, siekis apriboti kitos grupės galimybes siekti tikslo.
Jėgų, norinčių, kad Lietuva ir Lenkija konfliktuotų, buvo nuo senų laikų. Yra jų ir dabar. Tačiau realybė, dėkui Dievui, nėra visiškai tokia, kaip ją dažnai bandoma vaizduoti. Nors, kita vertus, reikia pripažinti, jog santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos yra ne tokie patys, kaip kad buvo dar visai neseniai. Aš juos pavadinčiau nevienareikšmiais, daugiasluoksniais. Teisus yra Lietuvos užsienio reikalų ministras, sakydamas, jog dingo parodomasis bendradarbiavimas, užleisdamas vietą pakankamai konkretiems dalykams. Yra nemažai sričių, kur vyksta produktyvus, nepertraukiamas dialogas. Ir man labai gaila, kad apie tai masinės informacijos priemonės nutyli.
- Kaip žinia, Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio ir Lietuvos užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio santykiai nėra patys geriausi. Ar tai labai trukdo Jūsų darbui Varšuvoje?
- Kokie iš tiesų yra asmeniniai ministrų R. Sikorskio ir A. Ažubalio santykiai, galėtų pasakyti tik patys ministrai. Na, o tai, ką skaitytojui apie tuos santykius pateikia masinės informacijos priemonės – tai yra ne kas kita, kaip tik gandai ir laisvos jų interpretacijos.
- R. Sikorskis neseniausiai yra pareiškęs, jog tikisi „naujo atidarymo“ santykiuose su Lietuva po Seimo rinkimų. Kaip Jūs vertinate šį pasisakymą? Ar įmanomas Lietuvos - Lenkijos santykių pagerėjimas artimiausioje perspektyvoje, o gal dabartinė „pauzė“ užsitęs?
- Tikrai nesiimu komentuoti Lenkijos užsienio reikalų ministro R. Sikorskio žodžių, pasakytų šį pavasarį Lenkijos Seime. Gerbiu ministrą ir gerbiu jo nuomonę. Na, o dėl „pauzės“, tai vėlgi nenorėčiau sutikti su jūsų pateikta formuluote. Galiu tik dar sykį pakartoti, jog yra nemažai sričių, kur vyksta intensyvus ir konstruktyvus dialogas, duodantis abiems šalims naudingus rezultatus. Be to, Lenkija ir Lietuva, būdamos daugiašalių formatų, ir visų pirma, ES bei NATO narės, labai dažnai turi derinti savo pozicijas, idant paremtų viena kitą daugeliu mums ir mūsų regionui aktualių klausimų.
- Prieš metus viename iš interviu Jūs iš esmės suabejojate lenkų mažumos Lietuvoje lojalumu Lietuvos valstybei. Ar galėtumėt šį savo pasisakymą pakomentuoti arba paaiškinti?
- Pakankamai daug buvo komentuota ir kalbėta apie tai. Dabar atsiras komentarų dėl šio interviu. Vieni pritars mano mintims, o kiti piktinsis. Kaip kad buvo pernai.
- Lenkijoje gyvenantys lietuviai taip pat skundžiasi dėl įvairių problemų. Ar galite priartinti tas problemas mūsų skaitytojams?
- Manau, kad visos tautinės mažumos, būdamos kitos valstybės piliečiais, turi kažkokių neišspręstų problemų. Lietuviai Lenkijoje nėra jokia išimtis. Mano tautiečių problemos yra senos ir labai gerai visiems žinomos. Didžia dalimi jos susijusios su švietimo klausimais. Pavyzdžiui, Lenkijoje pradėjus įgyvendinti švietimo reformą, lietuviškų mokyklų skaičius sumažėjo beveik perpus. Kita iki šiol nesprendžiama problema - vadovėlių lietuvių kalba leidyba. Pradedant 4-a pagrindinės mokyklos klase, į lietuvių kalbą nėra verčiami jokių dalykų vadovėliai, o tai reiškia, jog lietuviai moksleiviai visų dalykų turi mokytis iš lenkiškų vadovėlių. Egzaminų užduočių pateikimas taip pat yra neišspręstas klausimas – iki šiol tos užduotys pateikiamos lenkų kalba. Moksleivių lietuvių kalbos žinios tikrinamos tik laikant egzaminą baigiant licėjų, o norėtųsi tokio žinių patikrinimo baigiant tiek pagrindinę mokyklą, tiek gimnaziją. Pakankamas lietuviškų mokyklų finansavimas – taip pat neišspręstas klausimas. Tikrovė yra tokia, jog 2005 metais pradėjusios veikti Seinų „Žiburio“ mokyklos statybą 100 procentų finansavo Lietuva. Ir iki dabar 40 procentų šiai mokyklai reikalingų lėšų kasmet yra skiriama iš Lietuvos biudžeto. Yra ir daugiau neišspręstų problemų. Vienos jų susijusios su lietuviško kultūros paveldo įamžinimu, kitos - su lietuviškų TV laidų prieinamumu, su radijo laidų lietuvių kalba transliavimu.
- Nors politinėje erdvėje tarp Lenkijos ir Lietuvos yra daug probleminių klausimų, versle, verslo bendradarbiavimo srityje reikalai berods klostosi labai gerai. Lenkijos verslininkai daug ir noriai investuoja Lietuvoje, pagal investicijų apimtis Lenkija užima 4 vietą. O kaip atrodo Lietuvos investicijos Lenkijoje?
- Ar galėtų kokie nors reikalai tarp valstybių klostytis labai gerai, esant konfliktinei situacijai? Manau, kad ne... Ko gero, visose srityse, išskyrus vieną-kitą, visai neblogai bendradarbiaujama. Lietuviai su lenkais kuo puikiausiai susikalba, bendrauja ir sėkmingai vykdo bendrus projektus. Kultūros, meno, mokslo atstovai lanko vieni kitus, drauge rengia seminarus bei konferencijas, keičiasi patirtimi, dalijasi informacija. Jau nekalbant apie energetikos sektorių, kur turim daug bendrų interesų ir strateginių tikslų. Tiek mūsų gynybos ministrai, tiek kariuomenių vadai rodo pavyzdį, kaip turi kalbėtis ir bendrauti kaimynės bei sąjungininkės. Galiu dar paminėti ir puikius rezultatus duodantį bendradarbiavimą tarp Lenkijos ir Lietuvos pasienio regionų. Kitaip tariant, nėra taip blogai, kaip bandoma parodyti.
Lenkija yra antra, o ne ketvirta valstybė pagal investicijų apimtis Lietuvoje. Džiaugiamės tuo ir visuomet tai pabrėžiam. Net 185 Lenkijos kompanijos atėjo į mūsų šalį. Be visiems gerai žinomų „Orlen“ ir „Lotos“ galiu paminėti transporto ir krovinių biržą TRANS, kurios padalinys Vilniuje aptarnauja Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas. Šiuo metu TRANS biržos paslaugomis naudojasi daugiau nei 4 tūkst. įmonių ir 6 tūkst. Lietuvos vartotojų.
Vienas iš naujesnių Lenkijos investicinių projektų Lietuvoje - tai IT kompiuterinės įrangos kompanijos „ABC Data“ padalinio Vilniuje atidarymas. Kompanija planuoja investuoti daugiau nei 700.000 eurų.
Apie Lietuvos investicijas Lenkijoje sunkiau kalbėti, nes, deja, neturim pakankamai oficialių duomenų. Dėl nevisai suprantamų mums priežasčių ne visos Lenkijoje investuojančios lietuviškos kompanijos teikia informaciją apie save bei savo veiklą. Iš to, ką žinome, galime paminėti tokias kompanijas, kaip “Skuba”, “Achema”, “Scope Baltija”. Lenkijos rinka yra patraukli tuo, kad ji didžiausia Vidurio Europoje, tačiau įsitvirtinti joje tikrai nėra lengva dėl didelės konkurencijos - Lenkijoje veikia daugiau nei dvi dešimtys tūkstančių užsienio kapitalo įmonių.
- Kokius tikslus keliate sau artimiausiu laiku? Kokie yra Lietuvos ambasados planai, iniciatyvos?
- Norėtume kuo greičiau atidaryti dar du garbės konsulatus – Krokuvoje ir Olštyne, nes iki šiol Lietuva buvo atstovaujama Gdanske, Ščecine, Torūnėje, Poznanėje ir Katovicuose. Esame dėkingi Lenkijos Užsienio reikalų ministerijai už operatyvų ir teigiamą sprendimą dėl mūsų siūlomos kandidatūros į Krokuvos garbės konsulato vadovus. Beliko sutvarkyti procedūrinius dalykus, ir galėsim pradėti galvoti apie atidarymo iškilmes. Nekantriai laukiame Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos sprendimo dėl Olštyno ir labai tikimės, jog atsakymas bus teigiamas.
O idėjų ir planų tikrai nestokojame. Tuo labiau, kada nuo ateinančių metų liepos 1 dienos Lietuva perima pirmininkavimą ES Tarybai. Daug dėmesio skiriame Lietuvos ir Lenkijos jaunimo ryšių skatinimui, palaikymui ir plėtojimui, nes būtent jaunoji karta yra mūsų ateitis, todėl labai svarbu, kad savo šalims vadovauti jie ateitų mokėdami bendrauti ir bendradarbiauti.
- Kaip Jums sekasi gyventi Lenkijoje? Ar galėtumėte palyginti Lietuvą ir Lenkiją: kokius panašumus ir skirtumus įžvelgiate? Kaip klostosi Jūsų santykiai su Lenkijos politikais, visuomenės, kultūros atstovais, paprastais piliečiais?
- Kaip gyvenasi? Gerai gyvenasi. Kitaip ir būti negali, jei atvira širdimi priimi šalį, į kurią atvykai.
Galima lyginti Lietuvą ir Lenkiją, tik reikia pasirinkti konkrečius parametrus, priešingu atveju dienos nepakaks viskam išvardinti. Lenkija, pavyzdžiui, daugiau kaip 10 kartų didesnė už Lietuvą. Pagrindiniuose Lenkijos keliuose žymiai didesnis judėjimas, negu Lietuvoje. Tačiau Lietuvos vairuotojai yra drausmingesni. Ir keliai geresni. Abi šalys yra toje pačioje klimatinėje juostoje – darganotų, lietingų ir vėjuotų dienų kur kas daugiau negu saulėtų ir šiltų. Šiaurinėje Lenkijos dalyje, kaip ir Lietuvoje, gausu ežerų. Lenkija turi kalnus, o mes, deja, ne. Tačiau turim dengtą slidinėjimo trasą Druskininkuose. Ir taip toliau.
Negaliu skųstis draugų stoka. Galiu skųstis tik laiko trūkumu jiems. Todėl labai vertinu kiekvieną susitikimą ir branginu kiekvieną minutę, praleistą draugų rate. Kalbamės, ginčijamės, juokaujame. O temų ratas labai platus – nuo globalios politikos iki mezgimo ir gėlių auginimo. Na, o pastaruoju metu, savaime suprantama, dominavo futbolo tematika. Sirgau už lenkų komandą. Gaila, kad neišėjo į ketvirtfinalį...
Didžiulis malonumas yra bendrauti su Lenkijos intelektualais, kultūros ir mokslo žmonėmis. Tokių susitikimų metu dar kartą įsitikini, kiek daug bendrų dalykų sieja Lietuvą ir Lenkiją. Mus jungia žymiai daugiau, nei skiria. Ir tai nuteikia optimistiškai.