R. Juška tik pripažino pasakęs apie „kramtoškę“ – impulsu šiai frazei tapo prieš keletą metų susitikimo su Dalia Grybauskaite metu gumą kramtęs Vladimiras Putinas.

„Atsakant į klausimą, ar toks pokalbis buvo, tai pokalbių buvo: ir ne du, ir ne vienas, ir su tuo pašnekovu, ir su kitais, ir su dar aukštesnes pareigas užimančiais kolegomis. Bet tokio pokalbio, kurį čia dabar visi klausomės ir visiems linksma komentuoti, su tokiu būtent turiniu, nebuvo. O jeigu tokio turinio nebuvo, tai kaip mes galime aptarinėti tai, ko nebuvo? Galiu tik pasakyti, kas buvo. Pavyzdžiui, mano pasakymas dėl kramtoškės buvo dėl to, kad mane, kaip Lietuvos diplomatą ir kaip pilietį, užgavo kai 2010 m. vasarį susitikdamas su Lietuvos prezidente, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas viso pokalbio metu kramtė gumą“, - laidoje „Teisė žinoti“ sakė R. Juška.

Ambasadorius taip pat pabrėžė, kad jo pokalbis su kolega Vilniuje buvo privatus, o privatų asmens gyvenimą Lietuvoje saugo Lietuvos Konstitucija.

„Na, aš manau, kad diplomatų, kaip ir bet kurių Lietuvos piliečių, atžvilgiu galioja mūsų valstybės Konstitucija ir jos 22 straipsnis. Galiu visiems jį perskaityti: „Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimąsi į jo garbę ir orumą“, - teigė R. Juška.

DELFI primena, kad kad liepos 8 dieną svetainėje youtube.com paviešinti trijų pokalbių telefonu įrašai, kuriuose, kaip nurodoma, figūruoja Lietuvos ambasadorius Vengrijoje R. Juška, Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas ir keletas kitų asmenų.

Ambasadorius Azerbaidžane A. Žurauskas yra pateikęs atsistatydinimo pareiškimą, kuris dar nėra patenkintas. Tyrimą vykdė Užsienio reikalų ministerijos Generalinė inspekcija ir Valstybės saugumo departamentas.

Viename pateiktų įrašų, kaip teigiama, ambasadorius R. Juška su diplomatu Vilniuje neformaliai aptaria būsimą premjero A. Butkevičiaus vizitą į Rusijos miestą Sankt Peterburgą, ministro ir viceministrų bendravimo ypatumus, dalijasi pastabomis apie Azerbaidžano ir Armėnijos santykius, asmeninėmis pažiūromis šių šalių konflikto klausimu.

„Aš esu dabar tas, priklausau tiems, kurie remia armėnus. Kadangi jie yra krikščionys, jie lygiai taip pat nukentėjo nuo Stalino (...) žemėlapių braižytų kaip ir mes. Ir aš juos remiu. Labai pasyviai, bet...", - dėsto vyras, kuris, nurodoma, yra R. Juška.

Vyras, nurodomas kaip R. Juška, taip pat juokauja apie A. Butkevičiaus vizitą į Sankt Peterburgą ir kolegos Vilniuje klausė, ar įdėjo į kišenę premjerui „semkių“, „kramtoškės“ arba tabako – kad premjeras būtų „kietas“.

Youtube.com taip pat paviešinti pokalbiai apie Turkmėnistaną. Vienas pokalbis telefonu, kaip nurodoma, vyko tarp Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžane A. Žurausko ir Lietuvos URM pareigūno. Diplomatai derina galimą būsimą premjero A. Butkevičiaus vizitą į Turkmėnistaną.

Ambasadoriumi įvardijamas asmuo dalijasi diplomatinio darbo Turkmėnistane ypatumais.

„Agremaną kad greičiau (svarstytų)? Eik tu, aš juos žinant.. Aš jau juos čia irgi perkandau. Čia prašyk neprašęs, žinok, čia yra „čiudikai" absoliutūs. Man lenkas pasakojo, uždarė ambasadą ir jis čia dabar, (...) kaip jis nuvažiavimo įteikinėti ten, tai ten buvo tokie cirkai, kad aš kritau lūžau, kaip jisai įteikinėjo ten. Pasirodo, prezidentas nepriiminėja, ar jie ten užpykę, kad uždarė, priiminėja parlamento pirmininkė tuos, kurie nereziduoja atseit. Ir įteikinėjo taip, kad jis nesuprato, kam įteikinėja. (...) Žodžiu, tokia šalis, aš suprantu, ten tu prašyk neprašęs... Ir ta ambasada irgi, kaip į šulinį čia kaip įmeti ką, (...) aš tris mėnesius negalėjau patekt pas MČS'o ministrą", - kalba Lietuvos ambasadoriumi pristatomas asmuo.

Lietuvai Turkmėnistane atstovauja tas pats ambasadorius kaip ir Azerbaidžane.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (130)