Prieš šventes su lietuvaite, Kovo 11-osios signataro anūke Julija Marija Petrauskaite jie įrašė antruoju Lietuvos himnu vadinamą Juozo Naujalio dainą.
„Dainuoti lietuviškai labai sunku! Daug repeticijų tiesiog bandėme išmokti, kaip tarti žodžius, tarimas labai sunkus. Visi labai nerimaujame, ar pavyks teisingai sudainuoti, tačiau labai stengėmės ir daug dirbome, tad, nors tarimas galbūt ir nebus tobulas, žmonės žodžius supras ir, labai tikimės, įvertins mūsų pastangas“, – vylėsi vienuoliktokė Geniva.
Jos bendraamžis Isaiah žinojo tik tiek, kad ši daina – patriotinė: „Ši daina žmonėms primena jų šalies kelią į nepriklausomybę. Lietuviams ji labai brangi ir emociškai vertinga“.
Kai pirmą kartą išgirdo „Lietuva brangi“, Isaiah susižavėjo nuostabia melodija ir prasmingais žodžiais: „Ji man šiek tiek primena Amerikos himną, tačiau ne skambesiu, o su kokiu pasididžiavimu atliekama“.
Dainuoti lietuvių kalba vaikinui buvo gana sudėtinga, tačiau po kelių pamokų, po kelių repeticijų tapo žymiai paprasčiau. „Esu labai patenkintas galutiniu rezultatu“, - komentavo Kolorado valstijoje esančios Mead vidurinės mokyklos vienuoliktokas.
Dešimtokas Tyler dainuodamas šią dainą bandė įsivaizduoti ją amerikietiškų dainų kontekste, pavyzdžiui, JAV himno, kuris asmeniškai jam labai daug reiškia: „Jaučiu, kad ši daina ne mažiau – gal netgi dar daugiau – reikšminga. Man didžiulė garbė atlikti kūrinį, kuriame slypi tiek jėgos“.
Tyler mėgstamiausiu lietuvišku žodžiu vadino „žaliąsias“, nes jam labai patinka „ž“. Anglų kalboje tokio garso neišgirsi.
Buvo baisoka išleisti į JAV
Kaip DELFI pasakojo 16 metės Julijos Marijos Petrauskaitės mama Ieva Kašauskaitė-Petrauskienė, penkiolikmetę dukrą buvo baisoka išleisti į JAV, tačiau konkurse dalyvavo 500 vaikų ir iš šešių atrinktų viena buvo būtent Julija Marija, tad ji neprieštaravo.
„Supratau, kad neleisti tiesiog neturiu teisės, ji juk pusę metų dalyvavo pokalbiuose, egzaminuose, viską darė savo jėgomis ir savo noru. Mead vidurinėje mokykloje ji mokosi aštuntą mėnesį, o vasarą grįš“, – pasakojo mama.
Į kitą pasaulio kraštą išvykusią 15-metę kankino namų ilgesys, tad mama jai patarė eiti į visus įmanomus užsiėmimus, kurie ten organizuojami. Taigi, vaikystėje aktyviai muzikavusi mergaitė pradėjo lankyti ir mokyklos kamerinį chorą, kurio vadovei pasiūlė J. Naujalio dainą „Lietuva brangi“.
„Aš labai esu dėkinga toms choro vadovėms, kad jos įdėjo tiek triūso. Pati dainavau chore, žinau, kaip reikia ilgai ir kantriai dirbti“, – sakė mama.
Abejojo, ar susidoros
Kaip prisimena I. Kašauskaitė-Petrauskienė, jos Julija būdama maža išvien klausydavo Dainų šventės plokštelės: „Mes net juokdavomės, o jai buvo labai gražu“.
Būdama JAV moksleivė susirado dainos įrašą, su bendramoksliais jį išklausė. Vaikai abejojo, ar susidoros su lietuvių kalbos iššūkiais, tačiau pats kūrinys, jo sudėtingumas jiems padarė didelį įspūdį.
„Prieš savaitę buvau JAV trumpam susitikusi su dukra ir suvokiau, jog ši akcija, kurią Julija pradėjo po Kalėdų, atrodo, išsipildys (ją labai įkvėpė ir palaikė). Norėjo įrašą paviešinti vasario 16 dieną, tačiau nespėjo. Taip susiklostė, kad skamba Kovo 11-ąją“, – sakė I. Kašauskaitė-Petrauskienė.
Pirmą kartą amerikiečių moksleivių atliekamą dainą „Lietuva brangi“ Julijos mama išgirdo pries mėnesį, naktį. „Buvo telefonu įrašytas tik garsas, bet vis viena šiurpuliukai po kūną lakstė. Galutinį rezultatą išvydau šianakt. Labai susijaudinau. Tikriausiai taip reaguoti yra labai mamiška, tačiau iš tiesų daina labai gražiai atliekama“, – sakė mama, fesbuko pasidalijime atkreipdama dėmesį, kaip amerikiečiai gražiai taria ir – akivaizdu – supranta Maironio žodžius.
Dar viena įdomi detalė šioje istorijoje – Julija yra Kovo 11-osios akto signataro, signatarų klubo kanclerio Stasio Kašausko anūkė. JAV įrašyta „Lietuva brangi“ seneliui buvo staigmena.