„Amnestija yra naudojama tokiais atvejais, kai pastebima, kad, pavyzdžiui, narkotikų srityje buvo viskas per daug sugriežtinta, ir tada reikia šiek tiek atlaisvinti. Labai dažnai yra skelbiama su ginklais susijusi amnestija, kad žmonės, kurie turi nelegalių ginklų, juos atiduotų“, – sakė G. Sakalauskas pabrėždamas, kad tai yra tikslinis įrankis, kurį įstatymo leidėjas gali naudoti reaguojant į pasikeitusias aplinkybes.
O šventinės amnestijos, pasak mokslininko, yra totalitarinių valstybių požymis.
„Rusijoje ir kitur, būna, kad, kai kažkas nori pasirodyti labai geraširdis, staiga švenčių proga skelbiama amnestija. Tai yra nerimta“, – sakė G. Sakalauskas.
Pasak jo, tokiu būdu nubraukiamas visos sistemos darbo rezultatas.
„Juk dirba visa sistema: prokuratūra kaltina, teismai skiria bausmes, atsižvelgia į teisingumo principą, o staiga Seimas nusprendžia, kad štai šventės proga mes viską, kas buvo padaryta, nubrauksime, ir pasakysime, kad viskas yra gerai. Tai nėra gerai“, – sakė G. Sakalauskas.
Kriminologas nėra popiežiaus Pranciškaus ir valstybės šimtmečio proga planuojamos skelbti amnestijos šalininkas. Jo vertinimu, tai yra veidmainystė, nes tikrosios problemos nesprendžiamos.
„O dėl paties įkalinimo, tai jau seniai žinoma - jis yra arba žalingas, arba labai žalingas. Tik tiek, kad jis yra neišvengiamas. Pas mus jis yra labai žalingas. Todėl, kad sistema jau beveik 30 metų orientuota tik į atsėdėjimą ir reagavimą į visokius įvykius. Bet žmonių integracijos prasme vyksta labai nedaug, dažniausiai iš viso niekas nevyksta“, – sakė G. Sakalauskas.
Be to, pasak kriminologo, Lietuvoje laisvės atėmimo bausmės yra labai ilgos.
„Mes turime ne tik didelį kalinamų asmenų skaičių, bet ir labai ilgas bausmes. Vidurkis yra beveik septyneri metai. Tokio vidurkio Europoje jokia šalis neturi“, – sakė G. Sakalauskas.
Galai nesueina
Kriminologas nelabai supranta šiuo metu planuojamos amnestijos tikslo.
„Sakoma, kad norima, kad būtų kuo mažiau kalinių. Bet iš kitos pusės sakoma, kad nebijokite, tai palies tik labai mažą dalį kalinių, tik pačius geriausius. Čia truputį galai nesueina“, – sakė G. Sakalauskas.
Jis pabrėžė, kad Vakaruose amnestijos taikomos vis rečiau.
„Tai yra trumpalaikis sprendimas. Nuteistųjų ir kalinių skaičius priklauso nuo baudžiamosios politikos ir baudimo sistemos. Jeigu ji liks tokia pati, viskas po kažkiek laiko grįš į tas pačias vėžes“, – sakė G. Sakalauskas.
Jo nuomone, Seimas, norėdamas iš tikrųjų spręsti problemą, turėtų parengti tokią lygtinio paleidimo sistemą, kad kuo daugiau žmonių reguliariai, o ne tam tikromis amnestijomis, galėtų išeiti į laisvę lygtinai.
Be to mokslininkas atkreipė dėmesį, kad Seimo Teisės departamentas surašė trisdešimt punktų pastabų parengto įstatymo projekto teisinėms formuluotėms.
Palaiko idėją, bet ragina ruoštis
Lietuvos kalinių globos draugijos Reabilitacinio centro vadovė Milda Bliumenzonienė entuziastingai palaiko kalinių amnestijos idėją, tačiau, pasak jos, tam turi būti pasiruošta.
„Amnestija gali būti žmogui dovana visam gyvenimui, ir jis gal daugiau niekada nepadarys nusikaltimo. Bet jeigu tai darysi tik „ant durniaus“, tai „ant durniaus“ ir pasiliks“, – sakė M. Bliumenzonienė.
Pasak jos, amnestija gali būti sėkmės istorija, jeigu labai gerai suveiks probacijos mechanizmas.
„Probacija yra tada, kai žmogus yra paleidžiamas į laisvę su priežiūra. Į tai gali įsijungti nevyriausybinės organizacijos, priklausomybių centrai. Reikėtų pakalbėti su Darbo biržomis, darbdavių asociacijomis“, – sakė M. Bliumenzonienė.
Tačiau, pasak jos, jeigu bus masė žmonių paleista negalvojant, „viskas bus kaip visada“.
„Tai reiškia, kad žmonės sugrįš į įkalinimo įstaigas. Geriau jau pamaloninant sutrumpinti bausmę asmenims, padariusiems gal ir sunkų nusikaltimą, bet pirmą kartą. Kol žmogus dar iš tikrųjų galvoja, ką padarė, turi artimųjų. Amnestija būtų jam dovana visam gyvenimui“, – sakė M. Bliumenzonienė.
Lietuvos darbo biržos statistika rodo, kad įsidarbina tik kiek daugiau nei pusė darbo ieškančių asmenų, kurie laisvės atėmimo vietose praleido ilgiau nei šešis mėnesius.
2017 m. pirmą pusmetį darbo biržose registruoti 309 tokie asmenys, 162 įsidarbino, 56 pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą.
2018 m. pirmą pusmetį darbo biržose registruoti 173 tokie asmenys, 90 įsidarbino, 41 pradėjo veiklą pagal verslo liudijimą.
Planuoja taikyti amnestiją maždaug 250 žmonių
Planuojama, kad valstybės šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito proga planuojama amnestija galėtų būti pritaikyta apie 4 proc. nuteistųjų, tai yra maždaug 250 žmonių. Tai po susitikimo su teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi pranešė valstiečių-žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis.
Kaip rašė BNS, R. Karbauskis yra registravęs Įstatymo dėl amnestijos projektą, kuriuo nuo bausmės būtų atleidžiamos iki šešerių metų nelaisvės nuteistos nėščiosios bei nepilnamečių vaikų turinčios moterys.
Taip pat būtų paleidžiami iki trejų metų nelaisvės nuteisti: vyresni kaip 65 metų, turintys vidutinį ar sunkų neįgalumą, nusikaltimus padarę būdami nepilnamečiais asmenys.
Kitiems nuteistiesiems bausmės laikas galėtų būti sumažinamas – nėščioms bei nepilnamečių vaikų turinčioms moterims, taip pat padariusiems nusikaltimus dėl neatsargumo.
Asmenims, pažeidinėjantiems laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimą, atleidimas nuo bausmės ar bausmės sumažinimas galėtų būti netaikomas.
Amnestija nebūtų taikoma nuteistiems iki gyvos galvos, recidyvistams, nuteistiems daugiau nei 10 metų nelaisvės už tyčinius nusikaltimus, teistiems už nusikaltimus laisvės atėmimo vietose, nuteistiems lygtinai.
Siūloma, kad amnestija būtų taikoma nuo spalio, už nusikaltimus, padarytus dar iki šio įstatymo projekto registravimo, liepos 1 dienos.
Teisingumo ministras taip pat teigė, kad bus siūloma atkreipti dėmesį ir į areštuotus asmenis.
„Šiandien jie atlieka bausmę iki 90 parų už smulkius nusikaltimus. Dažniausiai jie ateina į įkalinimo įstaigas praleisti dvi dienas savaitgaliais. Turime suprasti, kad tai kainuoja mūsų mokesčių mokėtojams. Mes jiems išvalome kamerą, išplauname patalynę, juos pamaitiname, jie savaitgaliais pabūna, ir dar gauna kompensacijas už atvažiavimo išlaidas“, – sakė E. Jankevičius.
Ministrui atrodo, kad tokie dalykai yra beprasmiški.
„Būtų geriau, kad jie būtų probuojami, jiems būtų taikomas namų areštas. Galbūt, jie galėtų dirbti visuomenei naudingą darbą“, – sakė E. Jankevičius.
Pasak ministro, tokių asmenų galėtų būti dar apie pora šimtų.