Apie garsųjį pabėgimą pasakoja Kauno IX forto muziejuje esanti meninė ekspozicija „Pabėgimas iš IX forto“, sukurta dailininko Mindaugo Lukošaičio, architekto Džiugo Karaliaus ir muziejaus darbuotojų. Apie ją kalbamės su šio muziejaus Istorijos skyriaus vedėju Vytautu Petrikėnu.
Palaikų degintojai
Nacistinės Vokietijos valdžiai bandant užmaskuoti masinių žudynių įkalčius, 1942–1944 m. buvo įgyvendinta palaikų ekshumavimo ir deginimo operacija „Sonderaktionv 1005“, kuriai vadovavo SS karininkas Paulius Blobelis. Operacijos darbus atliko trys degintojų grupės, pavadintos kodiniais numeriais „1005”, „1005A” ir „1005B“ – pastaroji ir „dirbo“ Kauno IX forte.
1943 m. rugpjūtį iš Kauno IX forto buvo išgabenti visi lietuviai kaliniai ir sargybiniai, palikti tik karo belaisviai žydai. Atvežtos slaptai operacijai reikalingos priemonės (malkos, statinės su degalais, kastuvai, laužtuvai bei kt.) ir sudaryta 72 asmenų – būsimų palaikų degintojų – grupė. Aštuoni grupės nariai netrukus buvo sušaudyti dėl netinkamos fizinės būklės darbui. Liko 64 kaliniai: šešiasdešimt žydų, trys rusai ir viena lenkė. Vienoje kameroje kalėjo keturios moterys, o kitose trijose – po 20 vyrų.
Palaikų ekshumavimo ir deginimo operacija Kauno IX forte prasidėjo 1943 m. lapkričio 1 d.
Sudegino 12 tūkst. palaikų
Kaliniai dirbo grupėmis: ekskavatoriumi atkasus viršutinį žemės sluoksnį, kastuvais atidenginėdavo nužudytųjų kūnus, specialiais tam pritaikytais įrankiais traukdavo palaikus iš duobės, juos apieškodavo, surinkdavo vertingus daiktus ir nešdavo prie laužo, kur dirbo palaikų degintojai.
Ant laužo dedamas kūnų skaičius buvo dokumentuojamas. Anot palaikų degintojų, 1943 m. lapkričio 1-gruodžio 25 d. čia buvo iškastos 6,5 duobės, sudeginta apie 12 tūkst. palaikų.
„1944 m. balandžio 24 d. žvalgybinio vokiečių lėktuvo nuotraukoje matyti IX forto masinių žudynių laukas – jis visas iškasinėtas. Iki pabėgimo buvo iškastos tik 6,5 duobės, o iš viso jų buvo 14. Vadinasi, po pabėgimo forte dirbo kita degintojų grupė”, – sakė istorikas V. Petrikėnas.
Spėjama, kad Kauno IX forte buvo nužudyta apie 50 tūkst. žmonių.
Operacija akylai saugota, slėpta, masinių žudynių teritorija aptverta 3 m aukščio brezentine tvora, stebėjimo bokštelyje budėjo sargybinis su kulkosvaidžiu. Bijant pabėgimų, kalinių kojos buvo sukaustytos grandinėmis.
64 kalinius sutelkė pabėgimas
„Kaliniai suvokė, kad neturi daug laiko, nes iki vasario pabaigos jie turėjo išvalyti lauką nuo „lėlių“, t.y. palaikų. Supratę, kad atlikus deginimo darbus jiems grės mirtis, susibūrė grupelė žmonių, pradėjusių galvoti apie pabėgimą iš IX forto“, – sakė istorikas V. Petrikėnas.
Gruodžio 25-osios naktis pabėgimui pasirinkta, nes dalis sargybos pasitraukė į miestą švęsti Kalėdų, vietinė sargyba buvo įkaušusi. Pabėgimui pasitarnavo ir tai, kad švenčių proga kaliniams buvo leista pamiegoti viena valanda ilgiau. Beje, kai kaliniai bėgo, dirbo apie 30 prižiūrėtojų.
Svarstant apie pabėgimo būdą, iš pradžių galvota atimti iš sargybos ginklus ir prasiveržti į laisvę brutaliu būdu, tačiau jie suprato, kad žus labai daug žmonių, nes sargyba gerai apmokyta, ginkluota.
Kitas planas – iškasti tunelį. Jo atsisakius, nutarta metalinėse Kauno IX forto duryse išgręžti 314 skylučių.
Šis darbas teko aštuoniolikmečiui Pinei Krakinovskiui. Jis dirbo lauke, bet apsimetė, kad serga ir buvo paliktas kameroje. Dienos metu jis slapčia su rankiniu grąžtu, paslėptu po gultu, eidavo prie metalinių durų gręžti skylutes. Po poros savaičių viskas buvo parengta. Tetrūko kelių skylučių, bet kadangi buvo tamsus tunelis, nenorėta, kad šviesa prasimuštų į tunelio gilumą, tad skylutės buvo užteptos purvu.
Lemiamą dieną P. Krakinovskis buvo paruošęs kameros grotas, kad atitraukus vieną strypą kalinys Š. Eidlsonas perliptų per viršų ir kalinio Alekso pagamintu raktu atrakintų visas kameras.
Bėgliai maskavimuisi buvo pasiruošę baltas antklodes. Grupė iš kamerų metaliniais laiptais pajudėjo į II a. esantį tunelį, išlaužę metalinę plokštę per lauką perbėgo į kitą tunelį, tuomet per vidinį forto kiemą pateko į nenaudojamą dalį, nusileido nuo 30 m aukščio pylimo, priėjo prie 6 m aukščio betoninės sienos ir kopėčiomis ją perlipę pateko į laisvę.
Kaliniai buvo pasiskirstę bėgti skirtingomis kryptimis: vieni pasuko į miestą, kiti į miškus, treti į Kauno getą, o likusieji – pas giminaičius.
Pabėgusieji papasakojo tiesą
Apie kalinių pabėgimą sužinota gruodžio 26-osios rytą. Nedelsiant pradėta paieška, greitai sugauti 37 palaikų degintojai, penki iš jų nušauti bandant sprukti. Išsigelbėti pavyko vienuolikai kalinių, pabėgusių į Kauno getą. Ten esančioje slėptuvėje gruodžio 26 d. jie sudarė aktą, atskleidusį nacių vykdytas žudynes, slaptą palaikų ekshumavimą ir deginimą Kauno IX forte.
Vienas iš karo belaisvių žydų Anatolijus Granas, sėkmingai pabėgęs iš IX forto, nukako į Baltarusiją, sugautas tardymo metu padarė piešinius, vaizduojančius mirties stovykloje vykusį veiksmą. Originalūs piešiniai saugomi Minsko archyve, o ekspozicijoje galima išvysti dailininko Mindaugo Lukošaičio sukurtą piešinių ciklą. Meninę ekspoziciją iš degintos medienos sukūrė menininkas Dž. Karalius.
Ekspozicijoje viršuje tolygia šviesa apšviestos lubos – tai paklodės simbolika, nes pabėgimo metu paklode buvo pridengti pabėgimo dalyviai, kai reikėjo perbėgti iš vieno tunelio į kitą. Ant lubų įrašyta pabėgimo dalyvio Alekso Faitelsono citata: „Aš nežinojau, ar Jėzus tikrai gimė per Kalėdas. Tačiau mes, lavonų degintojai, – taip.“
Anot istoriko V. Petrikėno, kiti degintojai darbavosi Paneriuose, taip pat nacistinės Vokietijos okupuotose Lenkijos, Ukrainos teritorijose veikusiose koncentracijos stovyklose.
Kai 1959 m. buvo įkurtas Kauno IX forto muziejus, likę gyvi bėgliai dalyvavo atidaryme.
Paskutinis išgyvenęs bėglys mirė 2010 m.
Išgyvenusių bėglių vaikai dalyvavo ekspozicijos „Pabėgimas iš IX forto“ atidaryme. Gruodžio 25 d. jie mini, kaip visų gimtadienį.
Meninė ekspozicija „Pabėgimas iš IX forto“ muziejuje veiks bent 8 metus.