VU statute yra numatyta, kad profesorių darbo sutartys galioja iki jiems sukanka 65-eri. A. Bumblauskas tokioje situacijoje didelės dramos nemato.
„Jeigu tu esi reikalingas, gali ir nori dirbti, tai gali būti tas darbas pratęstas trejiems metams. Po to – dar trejiems, du kartus. Aš nemanau, kad tai yra blogai, turbūt taip reikia. Reikia kažkuriuo metu iškrapštyti mokslo erkes iš mokslo pasaulio. Aš sakau mokslo erkės, nes jų tokių irgi yra.“
Universitetas pripažįsta, kad aukštoji mokykla išgyvena kartų konfliktą. Garbesnio amžiaus profesoriai aukštosios mokyklos palikti nenori, dėl to durys lieka užtrenktos jų įpėdiniams. VU atsisakius pratęsti vieno profesoriaus darbo sutartį, ginčas atsidūrė teisme.
Bylinėjimasis pasiekė netgi konstitucinį teismą. Jis turės išaiškinti, ar universiteto statuto nuostata, profesoriams leidžianti dirbti iki 65-erių metų, nėra diskriminuojanti. Universitetas tikisi, kad teisėjai sugebės atrasti aukso vidurį, nes argumentų turi ir viena, ir kita pusė.
„Būtina, viena vertus, pasakyti kažkada „Stop“. Turbūt visi mes suprantame, kad jeigu nebus šios taisyklės ir ta taisyklė bus panaikinta, todėl nebus daugiau jokio apribojimo. Žmogus, tarkime, pradėjęs dirbti 50-ies metų, turbūt turės lūkestį iki 100 metų dėstyti“, – komentavo VU Teisės fakulteto dekanas Tomas Damulis.
Štai kitas VU profesorius, 65-erių jau sulaukęs Romas Lazutka, mano, kad amžiaus riba iki kada profesoriai gali dirbti su studentais, turėtų būti panaikinta. Universiteto statutas turi įstatymo galią, todėl, anot profesoriaus, jame negali būti diskriminacinių nuostatų.
„Mes niekur nerasime įstatymų, kur būtų pasakyta, kad viena tvarka yra skirta vyrams, viena – moterims, kita – lenkams, kita – lietuviams. Netgi jeigu įstatymas traktuoja žmones vienodai, mes žinome, kad realybėje yra diskriminacija, tiesiog dėl susiklosčiusių kultūrinių sąlygų ir pan.“
Studentai gūžčioja pečiais: vieni sako, kad su jaunesniais dėstytojais paprasčiau dirbti esant nuotoliniam mokymuisi, tačiau profesorių paskaitos yra nepakeičiamos, kai skaitomos auditorijose.
„Senoji karta yra nusistačiusi prieš naująsias technologijas, gal naujo dėstymo būdą ir jie labiau remiasi senais metodais“, – sakė viena studentė.
Kitas studentas aiškino, kad tai visiškai priklauso nuo dėstytojo ir jo kvalifikacijos, mat dažnu atveju jaunesnis gali būti labiau kvalifikuotas negu garbingesnio amžiaus ir atvirkščiai.
Diskriminacija dėl amžiaus nėra tik universiteto problema. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba sako, kad žmonės su diskriminacija dėl amžiaus susiduria sulaukę vos 45-erių.
„Darbdavys dažnai iš anksto preziumuoja, kad jeigu yra 45-eri arba 50-imt metų, tai žmogus tiesiog fiziškai nebebus pajėgus dirbti ir atlikti kažkokių užduočių, jam bus sunkiau įsisavinti kažkokias žinias, tai yra tiesiog išankstiniai nusistatymai“, – Lygių galimybių kontrolieriaus teisininkė Laima Vengalė-Dits.
Konstitucinis Teismas sprendimą dėl galimos diskriminacijos dėl amžiaus VU skelbs šianddien.