„Baltijos šalys turi priežastį būti sunerimusios dėl to, kas vyksta Vašingtone“, – penktadienį per spaudos konferenciją Seime sakė amerikietis.
S.Gardineris su kitais saugumo ekspertais dalyvauja Vilniuje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje apie Baltijos regiono visuomenės atsparumo stiprinimą hibridinių grėsmių akivaizdoje.
Pasak JAV eksperto, mokslininkai yra nustatę, kad sprendimų priėmėjai vienu metu gali spręsti daugiausia dešimt klausimų.
„Jeigu pažiūrėtume, kas dabar vyksta JAV, tai Baltijos šalys tikrai nepatenka į klausimų dešimtuką“, – tvirtino jis.
Pasak S.Gardinerio, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijai svarbiau padėtis Artimuosiuose Rytuose, įvykiai Šiaurės Korėjoje, santykiai su Meksika nei Baltijos šalių saugumas.
„Turbūt per savaitę bus apsispręsta, kiek papildomai karių bus siunčiama į Iraką ir Siriją. Tai svarbiau nei Baltijos šalys“, – sakė jis.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad į Europą atvykęs JAV gynybos sekretorius akcentavo būtinybę NATO narėms didinti išlaidas gynybai ir pasiekti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo pačiu S.Gardineris atkreipė dėmesį, kad raginimas didinti išlaidas gynybai nebuvo siejamas su Rusijos keliama grėsme.
„Visa tai, kas vyksta administracijoje, rodo, jog nereikia būti optimistais ir tikėtis, kad JAV savo dėmesį sutelks į Baltijos šalis“, – tvirtino ekspertas.
Kita vertus, anot jo, tai nereiškia, kad negalima pakeisti padėties. Paklaustas, ką Lietuvai reikėtų daryti, kad jos saugumo užtikrinimas patektų į JAV svarbiausių interesų dešimtuką, S.Gardineris teigė: „Lietuva turi šaukti. Dabar ne laikas tylėti.“
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Diplomatijos ir tarptautinių santykių centro prie Pensilvanijos universiteto direktorius dr. Michaelas Carpenteris (Maiklas Karpenteris) savo ruožtu tvirtino, kad Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikėtų ieškoti kontaktų su profesionalais, specialistais Amerikoje.
„Patarimas – jūs turite dirbti su mūsų sistemos profesionalais. Turite bendrauti, kalbėti apie grėsmę. Ką šio (Baltijos) regiono lyderiai turi daryti, tai sudominti, įtikinti profesionalus, specialistus. Ieškokite kontaktų su tokiais žmonėmis, kaip gynybos sekretorius, jo komandos nariai, Pentagono žmonėmis ir kalbėkite apie savo poreikius, kaip jūs ketinate ginti ES, NATO sieną. Čia būtų vertingiausi, naudingiausi pokalbiai“, – tvirtino M.Carpenteris.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad naujoji JAV prezidento administracija siunčia dviprasmiškas žinias.
„Viena vertus, girdime prezidentą sakant, kad NATO yra pasenusi organizacija, matomas jo noras suartėti su V.Putinu, ir tuo pačiu gynybos sekretorius sako, kad jis supranta, jog Rusija stengiasi išardyti NATO, kad NATO yra fundamentalus pagrindas Amerikai ir mums reikia stiprinti Aljansą“, – teigė M.Carpenteris.
Konferencijoje Vilniuje dalyvaujantis žurnalo „The Economist“ vyresnysis redaktorius Edwardas Lucasas (Edvardas Lukasas) sakė, kad Vakarams trūksta strateginio nuoseklumo Baltijos regione. Anot jo, praleista daug laiko, neišnaudotos galimybės, nekreiptas dėmesys į jau prieš 25 metus išsakytus įspėjimus dėl Rusijos.
„Nepamirškime, kad mes esame kur kas stipresni, Vakarų pasaulyje – apie milijardas gyventojų, įskaitant japonus, bet Rusijos tėra septintadalis, 40 trilijonų mūsų BVP, Rusijos – 1,5. (...) Mes kur kas stipresni, nei galvojame. Mes prarandame galimybes dėl valios stokos, ne dėl galimybių stokos. Mes didesni už Rusiją, bet renkamės nesinaudoti savo galia“, – kalbėjo britų žurnalistas.