Tuo metu rajoninių ligoninių lovas užpildo ne sudėtingo medicininio gydymo, bet dažniau socialinės priežiūros ir globos reikalaujantys pacientai, kurie tokias paslaugas pilnai galėtų gauti gydomi ambulatoriškai arba socialinės globos įstaigose.
Pacientai nesirenka rajoninių ligoninių
Antrinio lygio stacionaraus gydymo paslaugos teikiamos 50-yje savivaldybių iš 60-ies. Lietuvos Higienos instituto surinktais duomenimis, net dvidešimt penkiose savivaldybėse daugiau nei kas antras stacionarizuojamas ligonis renkasi ne savos, bet kitos savivaldybės gydymo įstaigą, dažniausiai – šalies didžiąsias medicinos klinikas ar regionų (apskričių) ligonines.
Ypatingai šis procentas didelis Kazlų Rūdos savivaldybėje (86,8 proc. nuo visų stacionarizuojamų), Kalvarijos (84,9 proc.), Klaipėdos rajono (82,9 proc.), Šiaulių rajono (80,9 proc.) savivaldybėse.
Molėtų, Akmenės, Kaišiadorių savivaldybėse į kitų savivaldybių gydymo įstaigas išvyksta daugiau nei 70 proc. hospitalizuojamų pacientų, Zarasų, Širvintų, Šilalės, Prienų, Ignalinos, Pakruojo, Kupiškio, Radviliškio, Kretingos, Elektrėnų savivaldybėse – daugiau nei 60 proc.
Mažiausiai kitų savivaldybių gydymo įstaigas renkasi Klaipėdos (5,8 proc.), Kauno (3,5 proc.) ir Vilniaus (2,8 proc.) miestų pacientai.
Ministras A. Veryga teigia, kad priežastys tam yra kelios: rajoninėse ligoninėse dažniausiai nėra profiliuotų gydymo paslaugų (akušerijos, pediatrijos, chirurgijos), didesnes ligonines renkamasi ir dėl ten dirbančių gydytojų aukštos kvalifikacijos bei medicininės diagnostikos aprūpinimo.
Lietuva netelpa į jokius rėmus
Kaip rodo Sveikatos ministerijos analizė, išanalizavus šalies ligoninių veiklos rodiklius matyti, kad pagal bendrą šalies ligoninių lovų skaičių Lietuva net 35 procentais lenkia Europos Sąjungos vidurkį ir yra viena neefektyviausiai stacionaro gydymo paslaugas išnaudojančių valstybių visoje Bendrijoje.
Dar prastesnė padėtis, jeigu lygintume Lietuvos ligoninių aktyvių gydymo lovų skaičių (t. y. tuos duomenis, kai palatoje esanti lova yra užimta) – čia Lietuva vienareikšmiai pirmauja kaip pati neefektyviausia šalis visoje ES. Statistikos duomenimis, Lietuvos ligoninėse užimtų lovų skaičius net 60 procentų didesnis nei ES vidurkis.
„Šiandien reiktų kelti klausimą, ar tikrai visais atvejais toks sprendimas – guldyti ligonį stacionarui, taip pat gydymo stacionare trukmė, kuri irgi lenkia vidutinišką ES trukmę, yra visais atvejais pamatuotas ir racionalus, ir ar tikrai nebuvo galima suteikti gydymo paslaugų ambulatorijose, dienos stacionaruose, kas Privalomojo sveikatos draudimo fondui atsieitų pigiau. Visgi turime suprasti, kad šio fondo pinigai – tai pačių gyventojų įmokos, ir pacientai turi teisę reikalauti, kad su jų pinigais valstybė tvarkytųsi atsakingai“, – sako sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Politikams ligoninės – lyg mūšio laukas
„Padėtis rajonų ligoninėse yra sudėtinga, ir vienas ar kitas išvadas ir sprendimus daryti reikės. Tačiau kai girdžiu konservatorius kalbant, kad dabar „valstiečiai“ uždarinės ligonines, tai galiu pasakyti – ne, mes neuždarinėsime ligoninių rajonuose. Ir net nesiimsime jokių sprendimų iki ateinančių savivaldybių rinkimų. Tačiau po jų – taip, kalbėsimės su kiekvienos įstaigos steigėjais, administracija, ir žiūrėsime, kokį kelią perspektyvoje siūlyti kiekvienai ligoninei atskirai. Ligoninių „valstiečiai“ neuždarinės, taip ir parašykite“, – sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, anksčiau vadovavusi Sveikatos reikalų komitetui.
Konservatorius Seimo narys Antanas Matulas sako, kad tokie valdančiųjų užmojai yra mirties nuosprendis rajoninėms ligoninėms.
„Ponia Širinskienė, komentuodama sveikatos klausimus, greičiausiai pamiršo, kuriam komitetui Seime ji vadovauja. Tiesą sakant, man seniai toks įspūdis, kad Sveikatos reikalų komiteto šešėlinė pirmininkė vis dar yra ši moteris, bet ne Seimo narė Asta Kubilienė. Ir kai tokie, neturintys supratimo kaip valdyti valstybę, ima ir sugalvoja, kad štai – bus taip, tuomet einama buldozerio principu. Nei kokių diskusijų, nei įsiklausyta į oponuojančių argumentus ar pasiūlymus. Paimami neaiškūs kriterijai, surenkama statistika, ir vėliau bus pasakyta – va, šitie ar šitie neatitinka to ar ano, tai reiškia, juos uždarom. Šiandien mes girdime, kad į tokią valdžios nemalonę pateks 26–30 šalies rajoninių ligoninių. Nes žiūrint pagal tuos jų vertinimo kriterijus, tai būtent apie tiek jų neatitinka. Aš nesakau, kad nereikia pertvarkos, bet tai, kas daroma dabar Seime ir Sveikatos apsaugos ministerijoje – nepateisinama. Sukuriamas chaosas, įtampa, žmonės rajonuose palikti nežinioje, kas su jų darbo vietomis bus ateityje, ar turės, kuo susirgus nuvykti iki artimiausio stacionaro, kas rūpinsis pacientų pervežimu ir kt. Tai yra klausimai, kurie neaptarti, nediskutuojami“, – DELFI teigė Seimo narys.
Pasak jo, po prezidentės veto dėl Seime priimtų įstatymo pataisų, Sveikatos apsaugos ministerija atsitraukė, nes esą visuomenės reakcija į jų sugalvotas rajoninių ligoninių reformas buvo neigiama.
„Tai iki rinkimų tylės, o po rinkimų – uždarinės. Neatmesčiau, kad dabar vyksta diskusijos po kilimu su savivaldybių vadovais, ir kur „valstiečiams“ savivaldybių rinkimai bus palankūs, tai ten ligoninėms šansas išsilaikyti yra, o kitos – tiesiog bus arba uždarytos, arba taps socialinėmis prieglaudomis. Tai čia toks reketas iš valdančiųjų – spausti vietos savivaldos politikus remti būsimuose rinkimuose „valstiečius“, – savo prognozėmis ir įžvalgomis pasidalijo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys A. Matulas.
Karbauskis: ta grupuotė rado sau rinkimų arkliuką
„Tokia padėtis susiklostė ne per vieną dieną. Rajonų ligoninės dirba nerentabiliai, iškyla pavojus ir dėl paslaugos kokybės, ir dėl pacientų saugumo. Šiandien didžiausią dalį paslaugų rajoniniuose stacionaruose užima terapinės ir slaugos paslaugos, nors mus ir ministeriją bandoma įtikinti, kad kiekviename miestelyje būtinai turi būti po ligoninę su kiaurą parą budinčiu urologu, ginekologu, reanimacijos gydytoju ir pediatru. Toks elgesys rodo ne sveiką ir racionalų požiūrį į realybę ir ateitį, bet yra būdas, kaip vietos politikams išlaikyti savo gerojo rajono gelbėtojo įvaizdį, pacientų saugumą ir gyvybes statant į antrą vietą. Tai šiandien tų, kurie labiausiai rėkia dėl to, kad „valstiečiai“ uždarinės rajonuose ligonines, noriu paklausti: kur buvote ir ką darėte šiuos pora dešimtmečių, kad norėdami būti gerais merais, rūpinotės ne paslaugos kokybe, bet savo reitingais?“ – DELFI sakė Seimo „valdančiosios“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas ir šios partijos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Kalbėdamas apie opozicijos keliamus klausimus ir susirūpinimą dėl galimo rajoninių ligoninių uždarymo, Karbauskis rėžė: „Ta grupuotė rado sau rinkimų arkliuką ir su juo jos iki savivaldos rinkimų. Važinės ir rėks, kaip Karbauskis su Skverneliu ir Veryga ligonines naikins. Tai noriu tik pasakyti, kad mes dabar, iki rinkimų, nieko nedarysime. Nes su šitom tarybom (savivaldybių tarybomis – aut. past.) negalima tartis, negalima susitart, nes jie visi galvoja tik apie rinkimus. Jie visi nori būti gerais merais, išsaugoti ligonines, net jei tose ligoninėse patys niekada nesigydys ir nerekomenduotų kitiems. Jų mintys dabar rinkimuose, ne ligoninių perspektyvai spręsti. Tai kai bus naujos tarybos, tada sėsim su merais, su tarybų nariais, nes jie steigėjai tų ligoninių, ir kalbėsimės. Ir tikrai neuždarinėsim, o ieškosim kaip padėt – kokį kelią ir kaip parinkti, kad ir paslaugos būtų saugios, ir nedidėtų socialinė įtampa rajonuose, ir gyventojai turėtų sveikatos priežiūros paslaugas prieinamas.“
Žemaitaitis: vyksta toks katės ir pelės žaidimas
Antradienį apie galimą prisijungimą prie valdančiųjų koalicijos Seime prabilęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis sako, kad viena iš sąlygų dėl paramos koalicijai yra ir partijos pozicijų suderinimas su Seimo valdančiąja koalicija dėl sveikatos įstaigų tinklo pertvarkos.
„Jau nuo balandžio mėnesio kalbama, kad yra mistinis numatytų reorganizuoti gydymo įstaigų sąrašas, tačiau niekas, net mes komitete , nesame jo matę. Ministras (sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga – aut. past.) jį kažkodėl slepia po devyniais užraktais. Aišku tik viena, kad kalbama apie 26 gydymo įstaigas. Iš pradžių jos buvo numatytos lyg ir uždaryti, dabar jau lyg 20 uždarys, 6 pertvarkys, bet – niekas nieko nekalba. Aš sakau – viešinkite tą sąrašą, įstaigos turi žinoti, galų gale, pasirengti numatomoms permainoms, tačiau niekas į mano balsą dėmesio nekreipia“, – DELFI sakė R. Žemaitaitis.
Seimo nariui pritaria ir viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ direktorius Vitas Šimkonis.
„Gyvename nežinioje ir įtampoje. Visi žino, kad sąrašas yra, tačiau niekas nežino, kas jame ir kokios reformos numatomos konkrečiai įstaigai. Toks reikalas labai neigiamai veikia įstaigos mikroklimatą“, – teigė medikas.
V. Šimkonis prognozuoja, kad pertvarka neabejotinai palies ir jo vadovaujamą gydymo įstaigą, kurios steigėja yra Lazdijų rajono savivaldybė.
„Alytaus apskrityje yra keturios antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos. Natūralu tikėtis, kad Alytaus apskrities ligoninės jie nejudins, Druskininkams greičiausiai irgi bus padaryta išimtis, motyvuojant kurorto statusu, o Lazdijams ir Varėnai bus pateikti ultimatumai – arba užsidaryti, arba kardinaliai mažinti teikiamų paslaugų apimtis. Ironiškiausia, kad tokia pertvarka argumentuojama paslaugos priartinimu prie paciento ir gydymo kokybės gerinimu. Tai drįstu sakyti, kad tokie argumentai neišdiskutuoti, jau nekalbant apie ekonominį jų pagrindimą, nes apie tai irgi nėra jokios diskusijos nei informacijos“, – sakė Lazdijų ligoninės vadovas.
Tuo tarpu Lazdijų rajono savivaldybės, kuri yra Lazdijų ligoninės steigėja, vadovas, meras Artūras Margelis planuojamą ligoninių tinklo pertvarką vertina atsargiau.
„Kiek žinoma, Seimas dar nepatvirtino Sveikatos sistemos įstatymų paketo, todėl apie įstaigų, kurios numatytos uždaryti, planą nieko pakomentuoti negaliu, nes toks planas dar nėra sudarytas“, – DELFI sakė meras A. Margelis.
Paklaustas, kokias perspektyvas šiai apie du šimtus darbo vietų turinčiai savivaldybės įstaigai mato, Lazdijų rajono savivaldybės vadovas tikino, kad „perspektyvos ateinantiems metams Lazdijų ligoninei numatomos geros. Paslaugos, kurios reikalingos rajono gyventojams, yra užtikrintos, įstaiga dirba pelningai“.
Įvardijo priežastis pertvarkai
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos nurodymu, Valstybinė ligonių kasa (VLK) parengė šalies antrinio lygio sveikatos priežiūros gydymo įstaigų – šalyje veikiančių ligoninių veiklos analizę už paskutiniuosius penkerius metus.
Tačiau tokios analizės rezultatai atsakingus už sveikatos priežiūrą specialistus šalyje privertė griebtis už galvų ir paskatino Seimo valdančiuosius prabilti apie rengiamą šalies ligoninių tinklo optimizavimą ir pertvarką.
„Šiuo metu esama ligoninių infrastruktūra yra neefektyvi. Mažėjant šalyje gyventojų, ligoninėse, ypatingai rajoninėse, sumažėjo ir pacientų. Jokia paslaptis, kad nemaža dalis pacientų gydymuisi renkasi didžiųjų miestų ar tretinio lygio gydymo įstaigas. Tai sąlygojo per didelį ligoninių lovų skaičių mažesnėse gydymo įstaigose, tokių lovų užimtumo mažėjimą, atskirų ligoninių skyrių veiklos finansinius nuostolius. Rajoninėse ligoninėse sumažėjo atliekamų operacijų, gimdymų skaičius, kai kur tokių paslaugų atsisakyta per ankstesnius gydymo įstaigų tinklo restruktūrizacijos etapus, tačiau kai kur tokios paslaugos išlikę, jos nuostolingos, jų finansavimui yra skiriamos privalomojo sveikatos draudimo lėšos, ir ne visuomet steigėjas nori ar turi galimybę prisidėti prie tokių išlaidų naštos dalinimosi“, – DELFI teigė sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Anot A. Verygos, traukiantis paslaugų apimtims, lygiagrečiai iškilo ir kitos problemos – paslaugos saugumo užtikrinimas ir jos kokybė.
„Sumažėjus Lietuvoje gyventojų, dabartinis aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių ligoninių tinklas tapo perteklinis ir neefektyvus, neužtikrinamas paslaugų saugumas ir kokybė. Nepaisant išplėtoto ligoninių tinklo, Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai žymiai atsilieka nuo daugelio ES ir EBPO šalių. Lietuvos sveikatos sistemos neefektyvumą atspindi ir gyventojų hospitalizacijos rodiklis, kuris, nors ir turi nežymią tendenciją mažėti, išlieka vienas aukščiausių ES“, – teigia ataskaitą rengusios Valstybinės ligonių kasos atstovas Rimantas Zagrebajevas.
„Mes girdime apie nekokybiškai suteiktas paslaugas, apie Valstybinės akreditavimo ir sveikatos priežiūros tarnybos nustatytus pažeidimus ligoninėse, turėjome ne vieną atvejį, kai dėl tokių nekokybiškų paslaugų buvo bylinėjamasi teismuose, išmokėtos nemažos sumos žalos atlyginimui. Turime įvertinti ir faktą, kad didžiosios daugumos rajoninių ligoninių gydytojų amžiaus vidurkis yra aukštas ir stebima tendencija tokio amžiaus gydytojų augimui. Nepaisant šiuo metu esamos palyginti gerai išplėtotos gydymo įstaigų infrastruktūros, išlieka didelis priešlaikinis gyventojų mirtingumas, dėl ko ne kartą esama sulaukę pastabų iš EBPO“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.
Dar viena iš priežasčių, kodėl tikslinga peržiūrėti ligoninių tinklą, A. Veryga išskyrė ir aukštą išvengiamos hospitalizacijos rodiklį.
„Turime pripažinti, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos vis daugiau kreipia dėmesį ligų profilaktikai, gyventojų sveikatinimui, švietimui, kas irgi įtakoja, jog vis dažnesniu atveju pacientui pakanka pirminio lygio paslaugos, išvengiant hospitalizacijos“, – tvirtina ministras.
Pasak A. Verygos, net išliekant esamam hospitalizacijų skaičiui, vien tik padidinus ligoninės lovos funkcionavimą, t. y. nelaikant įstaigose esamų lovų neužimtomis, aktyviojo gydymo lovų poreikis sumažėtų apie 12 procentų – 1899 lovomis per visas šalies stacionariojo gydymo įstaigas.
„Lietuvai, remiantis EBPO rekomendacijomis, siektinas hospitalizacijos skaičius būtų 18 atvejų 100 gyventojų. Pasiekus tokį rodiklį, dabar šalies gydymosi įstaigose esančių lovų skaičiaus perteklius siektų 29 procentus arba 4599 lovas“, – teigia A. Veryga.
Vertino pagal kriterijus
Pasak Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo R. Zagrebajevo, įstaigos specialistai atliko Lietuvos stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų analizę, pagal kurią galėtų būti formuojamas Lietuvos ligoninių tinklas.
„Tikslas – galimybė/užtikrinimas Lietuvos gyventojui per vieną valandą nuo namų atvykti į daugiaprofilinę ligoninę, visą parą teikiančią saugias ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas“, – tokios analizės tikslus įvardijo VLK atstovas.
Pasak R. Zagrebajevo, esamos ligoninių infrastruktūros vertinimas vyko pagal šiuos kriterijus: gyventojų atitinkamoje teritorijoje skaičių, išvykstančių iš aptarnaujamos teritorijos į kitas ligonines, taip pat atvykstančių iš kitų teritorijų gydytis pacientų skaičių, ligoninių, lovų skaičių, lovos funkcionavimą, aktyviojo gydymo atvejų skaičių, lovos užimtumą, operacijų, gimdymų skaičių, išvengiamos hospitalizacijos rodiklį.
Kol kas šie kriterijai teisės dokumentais nėra patvirtinti, dėl jų diskutuojama Sveikatos apsaugos ministerijoje ir su įstaigų steigėjais.
Prezidentė vetavo, ministras viltis deda į Seimą
D. Grybauskaitė neseniai Seime priimtas įstatymo pataisas, kurios suteiktų sveikatos apsaugos ministrui teisę įsakymu nustatyti sąrašą ligoninių, su kuriomis valstybė sudarytų paslaugų teikimo sutartis, kurias finansuotų VLK ir taip atvertų kelią ligoninių tinklo pertvarkai – vetavo, išsakiusi abejones dėl jų atitikimo konstitucingumui.
Tačiau sveikatos apsaugos ministras A. Veryga neabejoja, kad rudens sesijoje Seimas sugebės atmesti prezidentės veto ir įstatymas įsigalios nuo 2019-ų metų sausio 1-osios.
„Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nėra netikėtas, nes tam tikrus savo pastebėjimus dėl įstatymų pataisų ji išsakė praėjusią savaitę vykusiame susitikime. Labai gaila, kad neaiškumai kilo tik šiame etape, nes visi reforminiai teisės aktai buvo nuolat derinami su Prezidentės komanda ir teisinius neaiškumus buvo galima išspręsti iki priėmimo Seime.
Vis dėlto mums labai svarbu tai, kad šalies Prezidentė palaiko sveikatos sistemos reformą ir būtinybę efektyviai organizuoti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas mūsų šalies pacientams. Todėl dėl iškilusių teisinių klausimų ir galimo neatitikimo Konstitucijai pakartotinai konsultuosimės su teisininkais, taip pat, kaip ir iki šiol, ir su Prezidentės komanda bei prie reforminio įstatymų paketo sugrįšime Seimo rudens sesijoje. Tikiuosi, kad Seimas nepasiduos opozicijos keliamai panikai ir manipuliacijoms ir rudenį priims visus reikiamus su reforma susijusius teisės aktus“, – sako ministras A. Veryga.