Viena iš politiko siūlomų priemonių yra teisiškai įpareigoti darbdavius užtikrinti greitųjų antigenų testų prieinamumą darbovietėse.
„Testavimas yra ypač svarbus (pandemijos valdymui – „Delfi“), ir jis turi būti nemokamas. Kalbu apie greituosius antigeno testus. Dėl greitųjų antigenų testų buvo priimtas sprendimas, kad, jei nesivakcinuoji, eini į darbą, tai už savo pinigus testuojiesi. Testuotis už savo pinigus prieštarauja Europos Sąjungos direktyvai, kuri sako, kad negalima užkrauti darbuotojui jokio krūvio, kai, esant ekstremaliai padėčiai, nustatomi tą režimą atitinkantys darbo saugos reikalavimai“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Jis taip pat kėlė idėją, kad valstybė turėtų nupirkti ir leisti išdalinti atitinkamo saugumo lygio kaukes ir respiratorius tose vietose, kur nori, kad žmonės jas dėvėtų.
„Pavyzdžiui, dabar sako, kad pirkite kaukes ir respiratorius, ir su jomis eikite į prekybos centrą. Ar prekybos centre prie durų turi stovėti žmogus, ir tikrinti su kokia kauke jūs ateinate? Ar nepaprasčiau yra užpirkti didelį kiekį kaukių arba respiratorių, ir išdalinti tose vietose, kur įvedamas jų nešiojimas viduje? Žmogus įeina, prie durų gauna tą kaukę, o išeinant ją atima ir išmeta į konteinerius, ir aplinkos neteršia“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Jo nuomone, tokie sprendimai būtų ekonomiškai pagrįsti, kadangi perkant apsaugos priemones arba testus dideliais kiekiais, būtų ir mažesnė jų kaina.
„Aš kalbu apie taupumą“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Atvejų atsekamumui užtikrinti tose vietose, kur tas svarbu, jis siūlo naudoti universalų QR kodą, kurį turėtų tiek skiepyti, tiek neskiepyti žmonės.
„Galimybių pasą galima pakeisti universaliu QR kodu ten, kur reikia atsekti kontaktus“, – teigė V. P. Andriukaitis.
Ir jis siūlo nesibaidyti žodžio karantinas.
„Iš to žodžio padarytas baubas dėl neteisingos interpretacijos ir dėl neteisingo taikymo. Šiuo atveju, pavyzdžiui, kažkokioje mokykloje nutarėte savaitei pereiti į nuotolinį mokymą, tai ir yra tai mokyklai pritaikytas karantinas“, – aiškino V. P. Andriukaitis.
Galimybių pasą vertina kritiškai
Politikas kritiškai vertina galimybių pasą ir jo taikymą Lietuvoje.
„Galimybių pasas yra tik viena iš priemonių, ir tai yra priemonė, kuri, mano nuomone, nebuvo nei deramai apgalvota, nei deramai pritaikyta. Tai buvo priemonė lyg tai valdyti žmonių srautams į nustatytas sritis (maitinimo įstaigas, koncertus ir pan.). O, antra, tai buvo spaudimo priemonė vakcinavimui.
Kalbant apie principą, kad reikėjo užtikrinti infekcijos perdavimo atsekamumą, šiuo atveju buvo galima naudoti technologines priemones visai visuomenei, nesusiskirstant jos į vakcinuotus ir nevakcinuotus. Tai nebūtų supriešinę žmonių, kurie nenori vakcinuotis. O vakcinavimą skatinti buvo galima visomis kitomis priemonėmis – komunikacinėmis, informacinėmis, daugiau teisių suteikiant pasisakyti visuomenės lyderiams, susitariant su asocijuotomis struktūromis, tai yra profsąjungomis, darbdaviais“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Kartu jis pabrėžė, kad stabdant galimybių pasą negalima atšaukinėti kitų viruso kontrolės priemonių.
„Buvo ir testavimas, ir ploto ribojimas, ir patalpų ventiliavimas, ir oro filtravimas, ir temperatūros. Tas jokiu būdu negali būti atšaukiama“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Pasak jo, omikrono banga vis dar kyla.
„Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad nuo gruodžio mėnesio maždaug šešias-aštuonias savaites Europos regione laikysis omikrono banga. Akivaizdu, kad baziniai dalykai lieka – ir kaukės, ir respiratoriai. Ypač svarbu valdyti situaciją mokyklose, darželiuose, universitetuose“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Svarstys galimybių paso stabdymą
Vyriausybė trečiadienį spręs dėl galimybių paso stabdymo. Tam pritarė pirmadienį posėdžiavusi nepriklausoma ekspertų taryba.
„Mes pritarėme, kad stabdome galimybių pasą. Trečiadienį priims sprendimą. Jis tikrai išsisėmė. Jis neturi savo aktualumo, kurį turėjo“, – po posėdžio sakė ekspertų tarybos narys, Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas dr. Marius Strioga.
Jis pažymėjo, kad galimybių pasą siūloma ne naikinti, bet stabdyti.
„Jeigu atsirastų dar kokia nors nauja atmaina, arba labai užsikištų ligoninės, tada, kaip viena iš priemonių, jis gali būti grąžintas. Bet čia yra kraštutinis atvejis, ir jis labai mažai tikėtinas“, – teigė M. Strioga.