Laidoje jis pasakojo, kad neseniai vaikai iš mokyklos buvo parnešę COVID-19, todėl jam teko labai lengvai persirgti, mat yra skiepytas. Paklaustas, ar giminėje turi antivakserių, atsakė neigiamai.
„Ne, tikiuosi nėra ir tikiuosi neišgyvens jie, jeigu yra tokie. <...>. Aš griežtas anitvakserių klausimu“, – teigė L. Andriulis.
Jis paaiškino, kaip turėtų būti kovojama su antivakseriais.
„Su antivakseriais, visų pirma, kovoja gamta. Tai, ką mes darome, tai neleidžiame gamtai susitvarkyti su antivakseriais. Su laiku jie tiesiog išnyktų. Aš esu griežtesnio požiūrio į tvarkymąsi su antivakseriais šalininkas, labiau gal kaip prancūzai žiūriu į šį klausimą. Ne taip liberaliai ir švelniai kaip žiūrime mes Lietuvoje“, – teigė verslininkas.
Pasiteiravus jo, ar nėra kartais taip, kad dalis antivakserių yra suklaidinti žmonės, L. Andriulis atsakė, kad ne visai taip yra.
„Ar galima atleisti pavojingą kvailumą? Tai gali sakyti, kad ir girti vairuotojai yra suklaidinti, užmynė ant kamščio, paslydo, nepagalvojo, sutraiškė šešis vaikus Palangoje. Ne, aš manau, kad anitvakseriai neturėtų būti gydomi ligoninėse ir suprantu, kodėl jie yra. Yra Konstitucija, yra Hipokrato priesaika, bet manau, kad tokio masiškai pavojingo elgesio, antisocialaus ir psichopatiško visuomenė toleruoti negali.
Aš manau, kad tas mūsų rūpestis mažutėliais yra gerokai per toli nuėjęs. Socializmas yra per daug pažengęs ir mes neleidžiame žmonėms feilinti. Antivakseriai tikrai neturėtų būti gydomi prabangiose reanimacijos lovose“, – tikino žinomas verslininkas.
Vertindamas Užsienio reikalų ministerijos (URM) vykdomą užsienio politiką, jis teigė, kad vertybinė politika turėtų būtų svarbiau.
„Principinė ir vertybinė užsienio politika yra išmintingas longterminis mąstymas. Manau, kad trumpam laikotarpiui šiek tiek suskaus, nors labiau manau, kad kokių nors komponentų sutrikimai šiaip labiau susiję su globalia krize. Bet ilgalaike prasme, reputacine prasme, santykių užmezgimo, sutvirtinimo su JAV prasme <...> išgyvenimo klausimas“, – sakė L. Andriulis.
Kalbėdamas apie imigraciją, jis sakė, kad suprantu Vakarų Europą, jog esame senėjanti visuomenė ir mums reikia jaunų žmonių.
„Bet kaip Europos pilietis aš niekaip negaliu suvokti vieno dalyko. Kodėl mes neatidarome sienų ukrainiečiams ir rusams, kurie yra krikščionys ir kuriuos kultūriškai asimiliuoti mums reikės ne keturių kartų kaip su kolegomis iš Sirijos, o gal tik vienos ar dviejų? Kodėl mes į Europą renkamės priimti sunkiau adaptuojamos kultūros? <...>.
Juolab, kai turime 200 mln. slavų, kurie tikrai galėtų šviežio kraujo į Europą, kuris yra reikalingas įpilti? Tai tas man neaišku“, – teigė L. Andriulis ir pridūrė, kad vis dėlto vokiečiams su imigrantais sekasi gerai tvarkytis.