Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas antradienį baigė nagrinėti S. Pakalkai iškeltą baudžiamąją bylą dėl dalyvavimo riaušėse prie Seimo 2009-ųjų sausio 16-ąją. Vilniečio byla buvo išnagrinėta atskirai nuo kitų riaušių dalyvių – kaltinamasis nuo pareigūnų pasislėpė užsienyje.
Valstybės kaltinimą palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Paulius Jablonskas teisme pareiškė, kad pavyko įrodyti, jog S. Pakalka dalyvavo riaušėse – tai patvirtina ne tik vaizdo įrašai bei nuotraukos, bet ir kaltinamojo parodymai.
„S. Pakalka teisme paaiškino, kad pagautas bendros nuotaikos prie Seimo mėtė gniūžtes ir ledo gabalus“, – teigė prokuroras.
Pasak jo, S. Pakalka prie Seimo veikė bendrininkų grupėje, tačiau riaušių neišprovokavo – kai nuo Vyriausybės rūmų atėjo prie Seimo, čia jau siautėjo riaušininkai.
Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę (prieš dvejus metus jis buvo teistas), kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, valstybės kaltintojas S. Pakalkai pasiūlė skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.
Tiesa, jos vykdymą prokuroras siūlo atidėti tam pačiam laikotarpiui. „Atsižvelgiant į kitiems asmenims teismo paskirtas bausmes ir į tai, kad prokuratūra nuosprendžio neapskundė, manau, jog galima bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laikotarpį“, – teisme kalbėjo P. Jablonskas.
Prokuroras taip pat mano, kad S. Pakalka, kaip ir kiti nuteisti riaušininkai, privalo solidariai atlyginti Seimo kanceliarijai ir kitiems asmenims bei bendrovėms padarytą žalą – kiek daugiau nei 284 tūkst.litų.
Tuo tarpu S. Pakalkai atstovaujanti advokatė Ingrida Botyrienė įsitikinusi, kad jos ginamajam turėtų būti taikoma švelnesnė, nei siūlo prokuroras, Baudžiamojo kodekso 283 straipsnio dalis - esą jis tik šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką.
Pasak jos, S. Pakalka dėl padarytos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, be to, savo veiksmus vertino kritiškai, veiką padarė būdamas nepilnametis.
„Apklaustas jis paaiškino, kad vienas nuėjo į V. Kudirkos aikštėje vykusį mitingą, o prie Seimo pajudėjo apie 13 val., kai jau girdėjo, jog ten yra vaikomi žmonės, – sakė I. Botyrienė. – Akivaizdu, kad jis tik prisijungė prie žmonių sambūrio, kurie skandavo „Lietuva, vagys, gėda“. Jis prisipažino, kad metė sniego gniūžtę bei ledo gabalą link pareigūnų, tačiau Seimo šturmuoti neagitavo“.
Pasak advokatės, byloje nėra jokių duomenų, kad S. Pakalka prieš pareigūnus būtų vartojęs smurtą.
„S. Pakalka suprato savo veiksmų neigiamą pobūdį ir padarė atitinkamas išvadas“, – I. Botyrienė pabrėžė, kad iš jos ginamojo neturėtų būti reikalaujama atlyginti Seimui ir kitiems asmenims bei bendrovėms padarytą žalą.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nuosprendį žada skelbti gegužės 17-ąją.
Anksčiau teismo paskelbtą nuosprendį kitiems riaušininkams yra apskundę 22 „riaušininkai“, dar vieno nuteistojo advokatui teismas pratęsė terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė penki nuteistieji.
Daugumai riaušių prie Seimo bylos kaltinamųjų teismas yra skyręs kiek didesnes nei dvejų metų laisvės atėmimo bausmes, tačiau beveik visos jos buvo atidėtos.
Per 2009-ųjų sausio 16-ąją Vilniuje įvykusias riaušes nukentėjo apie 30 žmonių, išdaužta dalis Seimo langų, apgadinti kai kurie aplinkiniai pastatai, bandyta įsiveržti į Seimą. Profsąjungų atstovai tąkart nuo riaušininkų atsiribojo.