Informacinėje sistemoje pažymima, kad vienas iš dviejų grėsmės lygių per šį laikotarpį vienam vaikui gali būti nustatinėjamas kelis kartus.
Jeigu yra požymių, kad vaikui namuose ar jo gyvenamoje aplinkoje nesaugu – kyla pavojus jo sveikatai, saugumui ar gyvybei – jis iš nesaugios aplinkos gali būti paimtas tuoj pat, o grėsmės lygis nustatinėjamas jau po to. Tai nurodoma Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patvirtintame tvarkos apraše, kuriuo vaiko teisių apsaugos specialistai vadovaujasi tiek nustatydami grėsmės lygius, tiek nuspręsdami paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ar vėliau – iš šeimos.
Tame pačiame apraše pateikiama ir anketa, kurią vaiko teisių apsaugos specialistai pildo nustatydami galimus grėsmės vaikui lygius. Anketą sudaro 15 puslapių.
Antrojo grėsmės lygio nustatymui gali pakakti vieno veiksnio
Anketoje rizikos veiksniai, pagal kuriuos vertinamas grėsmės vaikui lygis, suskirstyti į 4 grupes: vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai; su vaiko atstovais pagal įstatymą, kitaip tariant, tėvais ar globėjais, susiję rizikos veiksniai; su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu (santykiu) su vaiku susiję rizikos veiksniai ir su socialine aplinka susiję rizikos veiksniai.
Iš viso anketoje išskirti 33 rizikos veiksniai, iš kurių 14 nurodyti kaip aukštos rizikos.
Apraše nurodoma, kad jei vaikui yra 3 ar mažiau metų, gali pakakti vieno aukštos rizikos veiksnio, kad būtų nustatytas antrasis grėsmės lygis. Jei vaiko amžius svyruoja nuo 4 iki 6 metų, antrasis grėsmės lygis gali būti nustatytas esant dviems ar daugiau aukštos rizikos veiksnių.
Tuo tarpu pirmasis grėsmės lygis vaikui gali būti nustatytas esant vienam aukštos rizikos ir (arba) ne mažiau nei penkiems kitiems rizikos veiksniams.
Kaip rašoma Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) internetiniame puslapyje, pirmasis grėsmės lygis reiškia, kad vaiko teisės buvo pažeistos, tačiau jo saugumui, gyvybei ar sveikatai grėsmės nėra. Antrasis grėsmės lygis, rašoma puslapyje, nustatomas, kai kyla grėsmė nepilnamečio saugumui, sveikatai ar gyvybei. Pastaruoju atveju vaikas iš šeimos paimamas, o vaiko teisių apsaugos specialistai kreipiasi į teismą, kad būtų išduotas leidimas vaiko paėmimui.
Anksčiau VTAĮT vadovė Alina Jakavonienė yra sakiusi, kad įrankis, kai nustatinėjami du grėsmės lygiai, leidžia pakankamai tiksliai įvertinti konkrečioje šeimoje susidariusią situaciją ir aplinką, kurioje auga vaikas, be to padeda išvengti darbuotojų subjektyvaus vertinimo.
„Vaiko teisių apsaugos specialistai šiuo metu dirba po įvykdytos Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos, ir turi tam tikrus įrankius tam, kad nustatytų, ar yra grėsmė vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei šeimoje. Yra nustatytas grėsmių lygių kriterijų sąrašas, pagal kurį Vaiko teisių apsaugos specialistai vertina, ar tuo metu, konkrečiu atveju, konkrečioje šeimoje, vaikas gali likti ir ar jam bus saugu likti“, – DELFI dėmesio centre sakė A. Jakavonienė.
Tačiau kai kurie psichologai tokį metodą kritikuoja, esą jis nepadeda išmatuoti smurto lygio šeimoje ir neparodo tikrosios situacijos.
„Tas įrankis, kai yra du grėsmės lygiai, visi paukščiukai yra sužymimi, džiaugiamasi, kad tai apsaugo nuo darbuotojų subjektyvumo, dabar važiuoja nebe vienas, o komanda iš dviejų ar trijų žmonių, iš tikrųjų visiškai nepadeda atpažinti, ar tas smurtas yra pavojingas vaikui ar ne. Ar iš tikrųjų reikia paimti vaiką iš šeimos, ar ne.
Gamtoje nėra tokio dalyko kaip vienas vaikas ar kūdikis, jis visada yra, visų pirma, su mama. Vaiko saugumą turi užtikrinti mama, o jei ji nemoka to padaryti, jai reikia suteikti pagalbą. Aš puikiai prisimenu, kaip iki reformos vaiko teisių atstovai garantavo, kad vaikai bus atimami tik kraštutiniais atvejais. Bet šitas įrankis nepadeda pažinti šeimos ir išmatuoti smurto. Mes turime labai gerai pasverti, kokia žala yra didesnė vaikui“, – po garsiai nuskambėjusios istorijos, kai iš kauniečių buvo paimti du mažamečiai vaikai, teigė šeimos ir medicinos psichologė Rūta Klišytė.
Tarp galimų smurto požymių – ir tamsos baimė, pilvo skausmai, antsvoris
Vertinant grėsmės vaikui lygį specialistai pirmiausiai anketoje turi pažymėti, ar yra kokių nors požymių, kad vaikas buvo neprižiūrimas ar prieš jį naudotas fizinis, psichologinis, seksualinis smurtas. Šis veiksnys pažymėtas kaip aukštos rizikos.
Anketoje išskiriami šie fizinio smurto požymiai: mėlynės ant viso kūno, nubrozdinta kakta, kraujuoja iš žaizdos plaštakoje, sutinusi nosis ir pan. Kaip galimi psichologinio smurto požymiai nurodomi – vaiko baikštumas, išskirtinis nuolankumas suaugusiajam, jautrus reagavimas į tėvų ar globėjų buvimą šalia, savęs žalojimas ir nuvertinimas.
Prie seksualinio smurto požymių nurodomi šie: vengia prisilietimų, ypač suaugusiųjų, paliestas „sustingsta“, pakitusi eisena, viešai masturbuojasi, piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis, žaloja save ar bandė nusižudyti, būdingas seksualizuotas elgesys (pavyzdžiui, bando liesti suaugusįjį, siekia, kad kiti jį liestų, elgiasi provokuojamai, imituoja seksualinius santykius, seksualinės žinios per daug išsamios pagal vaiko amžių ir kt.)
Prie galimų seksualinio smurto požymių nurodomi ir miego sutrikimai, pavyzdžiui, baimė miegoti vienam ar tamsoje; be aiškios medicininės priežasties pasireiškiantys pilvo, galvos, galūnių skausmai, pykinimas ar vėmimas.
Vaiko nepriežiūrą, rašoma anketoje, galima įtarti, jei vaikas yra per mažo ūgio ar svorio pagal savo amžiaus vaikus, išsekęs arba turi antsvorio. Taip pat jeigu jis vilki nešvarius, netvarkingus, oro sąlygų neatitinkančius drabužius, nuo jo sklinda nemalonus kvapas, jis neatsimena kada valgė arba valgo tik vieną kartą per dieną. Vaiko nepriežiūra gali būti laikomas ir dienos ritmo nebuvimas, pavyzdžiui, vaikas keliasi ir eina miegoti, kada jam pavyksta.
Nenupirkti išrašyti vaistai – prie aukštos rizikos veiksnių
Jeigu rizikos lygio nustatymo metu vaikas serga ir yra negydomas, pavyzdžiui, jam nenupirkti gydytojo išrašyti vaistai arba jie nupirkti, bet nevartojami, tai taip pat gali būti vertinama kaip aukštos rizikos veiksnys.
„Pavyzdžiui, vaikas dėl galimai aukštos temperatūros sunkiai orientuojasi aplinkoje, išbertas jo kūnas, bet nesikreipta (nes vaiko atstovai mano, kad nereikia) į gydymo įstaigą arba kreiptasi, bet nevartojami vaistai (dėl nepaaiškinamų priežasčių nenupirkti išrašyti vaistai arba vaistai turimi, bet nenaudojami), nesikreipta į gydytojus dėl (gilių) kirstinių, pjautinių žaizdų, po nuplikymo atsiradusių žaizdų, galimų lūžių ar kita“, – rašoma anketoje.
Prie aukštos rizikos veiksnių taip pat nurodomas tėvų ar globėjų apsvaigimas nuo psichoaktyvių medžiagų.
„Jei šventėje ar kur kitur vartojamas alkoholis, bent vienas iš tėvų turėtų jo nevartoti, siekiant užtikrinti tinkamą vaikų priežiūrą. Pavyzdžiui, jei kas nutiktų vaikui, reiktų vykti į gydymo įstaigą, atstovauti vaikui, priimti svarbius su vaiko sveikata ar gyvybe susijusius sprendimus, galų gale objektyviai įvertinti situaciją, tai padaryti išgėrusiam asmeniui gali būti sudėtinga (kiek yra sėdančių neblaivių prie vairo, nors savo jėgas vairuoti vertina labai gerai ir mano, kad alkoholis neturi tam įtakos)“, – anksčiau šį punktą aiškino VVTAĮT Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Sandra Bobinaitė.
Tuo tarpu Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio vadovė Rasa Žemaitė šį veiksnį įvardijo įstatymo spraga, esą neaišku, ar, pavyzdžiui, jei tėvai išgeria po vyno taurę, tai jau galima traktuoti kaip vaikui nesaugią aplinką.
„Įstatymas kalba apie nesaugią aplinką, poįstatyminiai aktai kalba apie tėvų neblaivumą kaip galimybę traktuoti nesaugią aplinką, bet neįvardija, kokios promilės turi būti ir neįvardija, kokiais kriterijais vadovaujantis neatsižvelgiama arba atsižvelgiama į promiles“, – sakė R. Žemaitaitė.
Vertinamas tėvų pareigų vykdymas
Pildant anketą, skirtą grėsmės lygiui nustatyti, vertinamas ir tėvų pareigų vykdymas. Motyvacijos trūkumas rūpintis vaiku, nuolatinis vaiko palikimas kitų priežiūrai, vaiko neleidimas į švietimo įstaigą – toks tėvų elgesys gali būti priskiriamas prie aukštų rizikos veiksnių. Prie šio punkto nurodyta ir daugiau pavyzdžių: vaiko atstovai netenkina gyvybiškai svarbių vaiko poreikių, vaikas neturi jam reikalingų daiktų, priemonių, vaikas yra nepageidautinas, jam nepritaikytos sąlygos ir kt.
Jeigu vaikas paliekamas be priežiūros arba paliekamas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi, ir dėl to kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, taip pat gali būti nustatytas antrasis grėsmės lygis.
Prie aukštos rizikos veiksnių priskiriamas ir tėvų ar globėjų agresyvus elgesys. Pavyzdžiui, tėvai grasina vaiką sumušti, nuskriausti, nekontroliuoja savo veiksmų, tampo vaiką už drabužių, agresyviai jį liečia ar kt.
Tarp rizikos veiksnių įrašytos ir netinkamos auklėjimo priemonės, pavyzdžiui, nenuoseklus elgesys su vaiku, atsitiktinės disciplinos taikymas, neadekvačios bausmės, nenubrėžiamos elgesio ribos, naudojamos fizinės bausmės ar kitokios smurto formos. Tiesa, šis veiksnys nepatenka į aukštų rizikos veiksnių sąrašą.
Prie grėsmę galinčių kelti, tačiau ne aukštos rizikos veiksnių minimas ir tėvų nebendradarbiavimas su Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistais, socialiniais darbuotojais, pagalbos plano nevykdymas ir kt.
Gali kliūti ir perdėta priežiūra
Apleista, nešvari, net bazinių higienos normų neatitinkanti gyvenamoji aplinka, kurioje veisiasi kenkėjai anketoje nurodoma kaip pavojinga ir kelianti aukštą riziką. Prie to paties punkto nurodoma, kad pavojų vaiko sveikatai ir (ar) gyvybei gali kelti nesaugiai laikomi vaistai, nesaugiai laikomos cheminės medžiagos, techniškai netvarkingos elektros, dujų, šildymo sistemos įrangos.
Perdėta priežiūra taip pat gali daryti įtaką nustatant grėsmės lygį, nors šis punktas ir nepriskiriamas prie aukštų rizikos veiksnių.
Perdėta priežiūra anketoje apibūdinama taip: „Pavyzdžiui, ypač aktyvi vaiko kontrolė, priežiūra, rūpinimasis, neatitinkantis jo amžiaus ir brandos (daugelis dalykų atliekama už vaiką, manipuliuojama vaiku, neadekvačiai jautriai reaguojama į vaiko emocijas bei stengiamasi apsaugoti jį nuo įvairių pavojų, tėvai siekia už vaiką išspręsti įvairias problemas ir pan.)“.
Grėsmės vaikui lygio nustatymo metu taip pat vertinama, ar šeima turi socialinių problemų. Jei šeimos būstas ir aplinka dėl skurdo neatitinka vaiko poreikių, vaiko tėvai ilgą laiką nedirba ir nesistengia to keisti, dėl socialinės atskirties kyla pavojus vaiko sveikatai ar net gyvybei arba vaikas priverstas elgetauti, tai gali būti vertinama kaip vienas iš neaukštos rizikos požymių.
Informacija vertinama iš kelių šaltinių
Kaip aiškina VTAĮT direktoriaus pavaduotoja Vita Šulskytė, gavę bet kokį pranešimą apie galimą vaiko teisių pranešimą tarnybos darbuotojai vyksta į vaiko buvimo vietą ir jo išklauso, taip pat esą išklausoma vaiko tėvų. Tačiau, pasak V. Šulskytės, nustatinėjant grėsmės lygį informacija renkama iš kelių su šeima vienaip ar kitaip susijusių šaltinių.
„Svarbu paminėti, kad vertinant grėsmės vaikui lygį tuo pačiu metu įvertinama vaiko, jo šeimos narių, su juo gyvenančių asmenų ir (arba) kitų asmenų, specialistų (pavyzdžiui, ugdymo įstaigos, socialinio darbuotojo, teisėsaugos ir kt. institucijų) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus“, – tikina specialistė.
Jos teigimu, antras grėsmės lygis nustatomas tais atvejais, kai vaikui kyla realus pavojus arba kai vaiko tėvai ar globėjai nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti ir taip esą sudaro sąlygas atsirasti grėsmei. Visgi, pasak V. Šulskytės, nustatinėjant grėsmės lygį yra vertinama informacijos ir grėsmės veiksnių visuma.
„Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus bei tais atvejais, kai nustatomi aukštos rizikos veiksniai pagal vaiko amžių, kurie kelia grėsmę jo sveikatai, saugumui ar gyvybei“, – sako VTAĮT atstovė.
Paklausta, kokie požymiai rodo, kad vaikus auginantiems tėvams stinga socialinių įgūdžių, V. Šulskytė sako, kad jų gali būti ne vienas ir tai dažniausiai susiję su tarpusavio bendravimu.
„Socialiniai įgūdžiai – tai gebėjimas sąveikauti su aplinkiniais socialiai priimtinais būdais, pvz., užmegzti ir plėtoti tarpasmeninius ryšius, ieškoti kompromisų, konstruktyviai spręsti konfliktus, spęsti socialinius klausimus ir kita.
Socialinių įgūdžių stokojantys vaiko atstovai negali visapusiškai įgyvendinti savo vaiko teisių ir teisėtų interesų, pavyzdžiui, neužtikrina tinkamos vaikų socializacijos, nesudaro saugių, tinkamų sąlygų vaikui augti užtikrinant būtinuosius poreikius, naudoja netinkamus tarpusavio santykių aiškinimosi būdus vaikų akivaizdoje ir panašiai“, – vardija ji.