Laidoje DELFI diena – pokalbis su Seimo nariu Antanu Matulu.
Žmonės perka brangesnius vaistus
Politiko teigimu, žmonės dabar už vaistus moka daugiau. Anot jo, sveikatos sritis praėjusiais metais buvo labai silpna.
Jis taip pat pabrėžė, kad yra atlikti tyrimai, iš kurių matyti, kad apie 45 procentai žmonių perka tą patį vaistą, kurį vartojo anksčiau.
„Iš tiesų, teko išklausyti nemažai Vyriausybės teikiamų ataskaitų. Manau, kad praėjusių metų sveikatos sritis yra silpniausia. Yra pora lapų, lentelių, grafikų, kur atvaizduojamos sergamumo tendencijos, natūraliai vykstančios visame pasaulyje ir Lietuvoje. Pasigiriama kai kuriais dalykais, manau, kad dalis informacijos yra pateikta neteisingai.
Dėl vaistų teigiama, kad priemoka vaistams sumažėjo 27 procentais ir vertina tą priemoką, tik jeigu perki pigiausią vaistą. Kadangi yra atlikti tyrimai, iš kurių matyti, kad apie 45 procentai žmonių perka tą patį vaistą, kurį vartojo anksčiau, tai tie žmonės perka vaistą ir moka visą kainą. Posėdžiuose mes nesugebame įrodyti, kad taip nėra gerai. Žmonės dabar moka daugiau už vaistus“, – laidoje DELFI diena sakė A. Matulas.
Piešia niūrų ateities vaizdą
Paklaustas apie ligonines, kurios jau atsidūrė ant bedugnės krašto, A. Matulas sakė, kad situacija jau netolimoje ateityje gali tik blogėti, ypač – regioninėse ligoninėse.
„Džiaugtis nelabai yra kuo, tiesiog ekonomika auga, sveikatos draudimo biudžetas paaugo. Buvo padidintas įkainis, bet daugiausia jis buvo padidintas ministerijai pavaldžių įstaigų. Kai kurioms įkainis padidėjo ir 20-30 procentų. Deja, rajonų ligoninėse algos padidėjo žymiai mažiau. Paradoksalu yra tai, kad šiais metais, sudarant sutartis, nes praėjusiais metais įkainiai buvo didinami nuo gegužės mėnesio, tai logiška, kad šiais metais tas pakilimas turėtų būti padengtas. Dauguma rajono ligoninių šiais metais negavo visiems metams reikalingų atlyginimų sumų. Prognozuojama, kad situacija rajonų ligoninėse pablogės“, – laidoje DELFI diena kalbėjo A. Matulas.
Dėl situacijos kaltiną ministeriją
Politikas taip pat atkreipė dėmesį, kad ypač bloga situacija – Žalgirio ligoninėje.
„Išimtinai bloga situacija yra Žalgirio ligoninėje, kuri teikia speciaizuotas paslaugas. (…) Įvedant naują apmokėjimo tvarką, akivaizdžiai buvo sumažintas ligoninės teikiamų paslaugų įkainis. Dabar, nors komitetas yra priėmęs sprendimą spręsti šios ligoninės likimą, bet įkainiai nedengia sąnaudų. Deja, tos ligoninės problemos yra dėl ministerijos ir ligoninių kasų nekompetencijos“, – sakė A. Matulas.
DELFI primena, kad apžvelgdama situaciją 2018 m. VLK atstovė Simona Adamkevičiūtė teigė, kad bendras universiteto ligoninių finansinis rezultatas yra teigiamas. Jis šiek tiek sumažėjo (palyginti su prieš tai buvusiais metais) todėl, kad „universiteto ligoninės skiria papildomų lėšų didinti darbo užmokestį gydytojams ir slaugytojams“.
Pasak VLK atstovės, respublikos ligoninių bendras finansinis rezultatas liko stabilus, regiono ligoninių situacija stipriai pagerėjo (buvo neigiamas rezultatas, tapo plius 1 mln. eurų), rajono ligoninių bendras rezultatas išaugo nuo minus 900 tūkst. eurų iki 1,6 mln. eurų.
Ji teigė, kad gerėjo ir miesto poliklinikų, pirminių sveikatos priežiūros centrų finansinė būklė, bendras teigiamas rezultatas buvo ir susumavus greitosios medicinos pagalbos stočių, slaugos ligoninių finansinius rezultatus.
Tačiau tose grupėse buvo ir įstaigų turinčių neigiamą rezultatą. 2017 m. bendrai neigiamą rezultatą turėjo 92 įstaigos. 2018 m. tokių liko 58.
Blogiausia situacija Žalgirio klinikoje
Iš universiteto ligoninių tai yra Žalgirio klinika. Jos neigiamas rezultatas mažėjo, bet jis sudaro 9 proc. įstaigos pajamų.
Respublikos ligoninių su neigiamu finansiniu rezultatu 2017 m. buvo keturios, o 2018 m. liko dvi. Tai yra vaikų reabilitacijos sanatorija „Palangos gintaras“ ir Respublikinė Šiaulių ligoninė. Jų neigiamas rezultatas nebuvo didelis, jis sudarė 0,1-0,2 proc. įstaigos metinių pajamų.
Iš regiono ligoninių – dvi (Kėdainių ir Telšių) ligoninės, vertinant tik rezultatus iš PSDF, baigė su neigiamu rezultatu. Kėdainių ligoninės neigiamas finansinis rezultatas sumažėjo nuo 107 tūkst. iki 25 tūkst. eurų. Telšių ligoninės finansinė situacija pablogėjo nuo minus 42 tūkst. iki 166 tūkst. eurų. Tai sudaro 2 proc. įstaigos pajamų.
„Daugeliu atveju tai (neigiamas finansinis rezultatas) susiję su įsipareigojimais darbo užmokesčio srityje, daug įstaigų turėjo labai kelti atlyginimus, kad atitiktų grindis“, – sakė S. Adamkevičiūtė.
Visą pokalbį su A. Matulu žiūrėkite DELFI laidoje.