Užfiksavo rimtus pažeidimus
Molėtų rajone esančiam ypatingos svarbos kultūros paveldo objektui iškilo rimta grėsmė.
Į tai dėmesį atkreipė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto profesorius dr. Vykintas Vaitkevičius. Anot jo, šiuo metu naikinama Aigėlų šventvietė, vad. Šventaragiu (Molėtų r.), jos unikalus kodas – 5354.
„Kadangi prieš mėnesį asmeniškai šią vietą lankiau ir aplinką pagal galimybes fiksavau, tai faktinės padėties pasikeitimas yra daugiau negu akivaizdus“, – nurodė profesorius.
„Kapinės sulygintos, paminkliniai akmenys išmėtyti, kalnas nugriautas, kultūriniai sluoksniai sumaišyti, į saugomą teritoriją iškasti grioviai ir atvesta elektra, pastatyti prie pat ežero ribos lauko (ne BIO) tualetai ir t.t.“, – Delfi informavo vienas gyventojas.
Anot jo, šiuo atveju Prokuratūra turėtų imtis ginti viešąjį interesą, o policija turėtų stabdyti darbus.
„Toks jausmas, kad neliko Kernavės piliakalnių. Reikėtų, kad prokuratūra imtųsi viešo intereso gynimo, nes tai, kas buvo padaryta, yra protu nesuvokiama. Ir bijau, kad per šventes gali būti padaryta dar didesnė žala (Kultūros paveldo departamentas važiavo du kartus, kadangi po pirmo karto darbai nesustojo ir žalojimas vyko toliau). Todėl manau, kad ne tik Kultūros paveldo departamentas, bet ir policija su prokuratūra turėtų pradėti tyrimą ir užfiksuoti žalą dariusius žmones dėl atsakomybės ir imtis veiksmų atstatant padarytą žalą“, – Delfi teigė gyventojas.
Delfi viešinamose nuotraukose ir filmuotoje medžiagoje matyti sklype dirbanti sunkioji technika, nustumdytas gruntas ir keičiamas reljefas. Taip pat matyti, kad buvo pjauti medžiai arba jų šakos.
Registrų centro duomenimis, žemės sklypo plotas yra 1,9486 ha. Iš jo žemės ūkio naudmenų plotas sudaro 1,4492 ha, miško žemės plotas – 0,4844 ha.
Be to, Registrų centre nurodyta, kad teritorijoje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Šį sąlyga taikoma 1,4492 ha teritorijoje.
Kadangi užfiksavome, kad galbūt buvo pjauti medžiai arba jų šakos, be to, kilo įtarimų, kad gali būti atlikti darbai ir pakrantės apsaugos juostoje, informaciją perdavėme Aplinkos apsaugos departamentui.
Aplinkos apsaugos departamento atstovai penktadienį informavo, kad dėl šio atvejo pradėtas tyrimas.
„Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nebuvo gavę pranešimų dėl šio įvykio, todėl nedelsdami atliko patikrinimą gruodžio 21 d.
Departamento pareigūnai, atlikę patikrinimą vietoje, pradėjo tyrimą pagal kompetenciją dėl galimų pažeidimų nustumdyto grunto pakrantės apsaugos juostoje ir miško žemėje. Šiuo metu vykdomi tolimesni tyrimo veiksmai“, – teigė Aplinkos apsaugos departamento atstovai.
Savivaldybė leidimų neišdavė
Molėtų rajono savivaldybė nurodė, kad ji nėra išdavusi jokių leidimų šiame sklype atlikti kokius nors darbus.
Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė Nijolė Stalnionienė teigė, kad savivaldybei ši situacija žinoma. Anot jos, savivaldybė nustatė, kad kultūros paveldo vertybė žalojama.
„Ši situacija žinoma. Į vietą buvo nuvykusios Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė Nijolė Stalnionienė bei Čiulėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Telksnienė. Taip pat – Kultūros paveldo departamento Panevėžio ir Utenos skyriaus specialistai. Buvo nustatyta, kad paveldo vertybė žalojama – ekskavatoriumi lyginamas gruntas kultūros vertybės teritorijoje“, – teigė N. Stalnionienė.
Ji aiškino, kad savivaldybė šiame sklype nėra išdavusi jokių leidimų.
„Nei leidimų atlikti darbus, nei statybos leidimų šiame sklype nėra išduota“, – teigė N. Stalnionienė.
Darbai vyko net ir juos sustabdžius
Kultūros paveldo departamento Veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Dediala Delfi taip pat teigė, kad šiame sklype daroma pažeidimų.
„Departamentui šis atvejis žinomas. Departamentas 2023-12-17 gavo el. pranešimą apie Rage, vad. Šventragiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 5354) vykdomus žemės judinimo darbus. Departamento specialistai du kartus vyko į Molėtų rajono sav., Čiulėnų sen., Aigėlų k.“, – nurodė KPD atstovas.
Anot jo, tokiems darbams buvo reikalingas Kultūros paveldo departamento leidimas. Tačiau jis nėra išduotas.
Jo teigimu, KPD nurodė stabdyti darbus, bet užfiksuota, kad jie vis tiek vyko toliau.
„Departamento Panevėžio-Utenos teritoriniam skyriui buvo pavesta patikrinti vykdomus darbus ir spręsti dėl tolimesnių veiksmų. 2023-12-18 Departamento Panevėžio-Utenos teritorinis skyrius patikrino minėtą vietą ir tai fiksavo Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, kuriuo užfiksuota, kad minimoje vietoje buldozeriu stumdomos žemės. Nustumdytas 10–30 cm storio sluoksnis. Taip pat nustumdymas fiksuotas ne tik kultūros paveldo objekto teritorijoje, bet ir už jos ribų, atlikta vietos fotofiksacija. Savavališki darbai patikrinimo metu sustabdyti.
Teritorinis skyrius 2023-12-18 tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Departamentą, nurodęs patikrinimo rezultatus ir prašydamas įvertinti visas aplinkybes dėl tolimesnių veiksmų. Minėtas teritorinis skyrius 2023-12-18 raštu kreipėsi į žemės sklypo valdytoją su reikalavimu sustabdyti darbus bei šaukimu atvykti į teritorinį skyrių administracinio nusižengimo tyrimui pateikti paaiškinimus. Taip pat 2023-12-19 raštu teritorinis skyrius kreipėsi į įmonę, kuri vykdė šiuos darbus su reikalavimu atvykti į teritorinį skyrių dėl administracinio nusižengimo tyrimo. Kultūros paveldo objekto būklė dar kartą patikrinta 2023-12-19 (Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas).
Nepaisant reikalavimo stabdyti darbus minėtame žemės sklype, darbai buvo galimai savavališkai atnaujinti. Departamentas 2023-12-20 tarnybiniu pranešimu teritoriniam skyriui nurodė, kokie galimi kiti veiksmai, atsižvelgiant į kultūros paveldo objekto statusą, vertingąsias savybes, teisines galimybes. Teritorinis skyrius 2023-12-19 raštu kreipėsi į Departamentą, pateikdamas išsamų paaiškinimą ir surinktus duomenis, dėl Rago, vad. Šventragiu apskaitos duomenų patikslinimo. Pritaikytos visos įmanomos kontrolės priemonės“, – teigė R. Dediala.
Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso Rugilei Kraujelytei-Ferhi. Ji yra mažosios bendrijos „Reskaneris“ vadovė ir steigėja.
Delfi į ją kreipėsi su klausimais, kodėl sklype susiklostė tokia situacija, tačiau atsakymų negavome. Jeigu juos gausime vėliau, tekstą papildysime.
Išskirtinė Lietuvos vieta
Profesorius V. Vaitkevičius teigė labai stipriai išgyvenantis dėl to, kas vyksta kultūros paveldo objekte. „Taip sutapo, kad po daugelio metų sugrįžau į Aigėlus su ekskursijomis, didelis noras parodyti, kokia reikšminga ir svarbi toji šventvietė (Šventaragis!) ir štai taip viskas per dvi savaites pasikeitė“, – teigė V. Vaitkevičius.
Jis paaiškino, kodėl ši vieta Lietuvai tokia svarbi.
„Aigėlų šventvietė, vadinama Šventaragiu, unikalus kodas Nekilnojamų kultūros paveldo vertybių sąraše – 5354, yra žinoma nuo 1931 m., kai pirmą kartą buvo aprašyta Lietuvos kariuomenės kapitono ir archeologo Petro Tarasenkos; 1935 m. paskelbta kultūros paminklu. Vėliau ne kartą archeologų žvalgyta, taip pat atlikti nedidelės apimties žvalgomieji tyrimai“, – nurodė profesorius.
2001 m. V. Vaitkevičiaus tyrimai parodė, kad XIII a., kuriantis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, valdovo valia įvyko religinė reforma, apimanti dievų panteoną sudarymą, tam tikro šventviečių kanono sukūrimą, laidoseną ir kitas gyvenimo sritis. Šventaragiais vadinamos vietos, kurių visoje Lietuvoje (ir tik Lietuvoje) užfiksuota vos septynios, yra būtent šio laikotarpio valstybinės reikšmės šventvietės, kuriose buvo atliekamos ir kulto apeigos, ir deginami mirusių kunigaikščių, didikų, karių palaikai.
„Tikrovėje visi išsilavinę lietuviai žino apie Vilniaus Šventaragį (slėnį Neries ir Vilnios santakoje, kur būta svarbiausių LDK šventviečių, laidoti šalies valdovai, o įvedus krikščionybę buvo pastatyta Arkikatedra), tačiau retas kuris girdėjęs, jog tokius Šventaragius turi Ukmergė, Anykščiai, Molėtai, Betygala, Kražiai – reikšmingiausi besikuriančios valstybės politiniai, administraciniai ir religiniai centrai“, – dėstė profesorius.
Taip pat jis įvertino, kokia žala šiais darbais padaryta.
„Iš nuotraukų archeologui spręsti nėra visai dėkingas užsiėmimas, tačiau matyti, kad ekskavatoriumi ir buldozeriu nustumdytas žemės paviršius, pakilesnės vietos buvo nukasamos, apie archeologinius radinius galima tik spėlioti. Be to, pažeista ežero linija (minėtina, kad šalia esantis užutėkis irgi priklauso šventvietei, turi Šventakampio vardą ir apie jį taip pat pasakojami padavimai), tad sakyčiau, kad pats žalojimo faktas yra skaudus ir nedovanotinas, o žalą turės apskaičiuoti KPD direktoriaus įsakymu sudaryta žalos nustatymo komisija“, – teigė V. Vaitkevičius.
Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt.