„Yra pakankamų nuorodų, kad tarp iškastųjų palaikų yra ir Konstantino Kalinausko palaikai“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas.
Anot jo, tokiai prielaidai neprieštarauja surinkti archeologiniai ir antropologiniai duomenys.
R.Jankausko teigimu, norint galutinai patvirtinti prielaidą, būtina baigti tirti visus ant Gedimino kalno aptiktus palaikus.
„Tam reikia baigtinio sąrašo palaikų. Mes turėtume ištirti visus ir atmesti kitas galimybes, ir tada teiktume galutinę išvadą. Kitaip sakant, jeigu tvirtesnio kandidato, kur daugiau įrodymų sutaptų, nerastume, tada teigtume, kad šie palaikai yra Kosto Kalinausko“, – tvirtino profesorius.
Dėl Z.Sierakausko palaikų identifikavimo jau didesnių abejonių nėra, nes aptiktas jo sutuoktuvių žiedas su įrašu „Zygmónt Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“.
Politinės sferos instituto direktorius, Vytauto Didžiojo universiteto bendradarbis Andrejus Kazakevičius BNS sakė, kad K.Kalinausko palaikų atradimas labai svarbus ne tik lietuviams, bet ir baltarusiams.
„Baltarusiams jis reiškia labai daug. K.Kalinauskas yra nacionalinio Baltarusijos panteono dalis. Tai nacionalinis didvyris“, – sakė mokslininkas.
Anot jo, K.Kalinausko nuopelnai Baltarusijoje vertinami jau nuo XX amžiaus pradžios, jo neuždraudė ir sovietų valdžia.
„Baltarusių nacionaliniu didvyriu jis pripažintas XX amžiaus pradžioje, jo neuždraudė ir sovietų valdžia, nes ji buvo kairysis. Baltarusijos miestuose yra daug gatvių, pavadintų K.Kalinausko vardu. Tai gana unikali asmenybė, tai karinis, politinis veikėjas, įamžintas gatvėse, vadovėliuose“, – tvirtino A.Kazakevičius.
„Jeigu bus žinoma jo palaidojimo vieta, tai turės baltarusiams didelės reikšmės“, – pridūrė jis.
K.Kalinauskas (1838 – 1864) – teisininkas, baltarusių publicistas, poetas, vienas 1863 metų sukilimo vadovų. 1856 – 1860 metais Sankt Peterburgo universitete jis studijavo ir baigė teisę. Studijų metais dalyvavo studentų revoliuciniuose būreliuose, įstojo į Z.Sierakausko vadovaujamą slaptą karininkų būrelį. Nuo 1863 metų birželio įėjo į naują sukilimo vadovybę.
K.Kalinauskas siekė didesnės Lietuvos ir Baltarusijos autonomijos nuo Varšuvos. 1864 metų vasario 9 dieną jis buvo suimtas, o kovo 22 dieną Lukiškių aikštėje, Vilniuje, pakartas.