Prielaidas tam sudaranti nuostata atsirado birželį pakeistame Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme. Dabar įstatyme nurodoma, jog interesus supainioję asmenys negali būti „skatinami, priimami, skiriami ar renkami į aukštesnes pareigas“ 12 mėnesių, o už šio įstatymo pažeidimą darbo netekę asmenys – trejus metus.
Prieš rinkimus Seime pasigirsta svarstymų, kad tai gali tapti pagrindu neprileisti interesuose susipainiojusių politikų prie rinkimų. Tačiau rinkimų prievaizdai abejoja, ar tokioms permainoms pakaks perrašyti porą įstatymų, ir pabrėžia, kad Seimas jau seniai galėjo nustatyti realias bausmes už interesų konfliktą, tačiau to taip ir nepadarė.
Kandidatuoti negalėtų A.Zuokas, R.Adomavičius, R.Ačas ir kiti
Paraidžiui traktuojant tokią įstatymo nuostatą, Seimo rinkimuose dalyvauti negalėtų tie politikai, kurie, likus metams ar mažiau iki rinkimų, sulaukė neigiamo etikos sargų įvertinimo.
Tokį kriterijų atitinka nemažas būrys žinomų politikų. Partijos „Taip“ lyderis, Vilniaus meras A. Zuokas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) buvo pripažintas supainiojęs interesus praėjusių metų lapkritį. Kartu su juo nuobaudos sulaukė ir vicemeras, socialdemokratų partijos sąraše Seimo rinkimuose dalyvausiantis Romas Adomavičius.
Su „Tvarkos ir teisingumo“ partija į Seimą kandidatuosiantis Raseinių rajono meras, dėl šio posto Seimo nario mandato atsisakęs Remigijus Ačas bei Vilniaus rajono merė ir viena iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderių Marija Rekst neigiamos etikos sargų išvados sulaukė šiemet.
Tačiau, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras DELFI teigė, kad pasikeitęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas šiems politikams kelio į rinkimus neužkerta. Juolab, kad tokią poziciją jau anksčiau deklaravo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
„Tą klausimą mes buvome pradėję kelti prieš praėjusius savivaldos rinkimus. Tada buvo VTEK pareiškimas, kad tai bus ribojimas (kandidatuoti rinkimuose – DELFI). Tačiau VRK tada pasakė, kad rinkimų įstatymuose nėra tokio ribojimo, ir jie tokio ribojimo negali taikyti“, - sakė S. Šedbaras.
Pasak jo, visus apribojimus kandidatams į Seimą yra nustačiusi Konstitucija. Interesų supainiojimo kaip priežasties drausti kandidatuoti rinkimuose pagrindinis šalies įstatymas neįvardija.
„Vadinasi, žemesnio lygmens teisės aktais kandidatui į Seimo narius jokie ribojimai negali būti nustatyti“, - teigė S. Šedbaras.
Pasak jo, tą patį galima pasakyti ir apie kandidatus į prezidentus – nepakeitus Konstitucijos, apribojimai jiems pakeisti būti negali. „Jeigu tai nebūtų apibrėžta Konstitucijoje – tada kitas reikalas“, - konstatavo politikas.
Tuo tarpu pretendentams į savivaldybių tarybas ar Europos Parlamentą esą gal ir pakaktų perrašyti rinkimų įstatymus.
Anot pašnekovo, nėra net teorinės galimybės, kad A. Zuokui, R. Adomavičiui ar kitiems per pastaruosius 12 mėnesių neigiamos VTEK išvados sulaukusiems politikams dėl to nebus leista kandidatuoti į Seimą.
„Kandidatui į Seimo narius, kaip ir kandidatui į prezidentus, visi reikalavimai yra Konstitucijoje. Ir kitais įstatymais juos plėsti būtų nekonstituciška“, - reziumavo S. Šedbaras.
Žada keisti rinkimų tvarką
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas DELFI teigė, jog pasikeitęs įstatymas gali užkirsti kelią į rinkimus politikams, kurie sulaukė neigiamo VTEK įvertinimo. Tiesa, tam veikiausiai reikia keisti dar kelis įstatymus.
„Rinkimų įstatymuose gali būti numatyti apribojimai. Čia, matyt, rudens sesijoje reikės pabandyti pasiūlyti tokią pataisą“, - sakė V. Kurpuvesas.
Įstatymo traktuotės sukėlė ginčus
Seimo narė , konservatorė Agnė Bilotaitė DELFI teigė, jog naujajame įstatyme yra šiek tiek pokyčių į gerąją pusę. Mat pagaliau mėginama paliesti politinę hierarchiją, kuri lig šiol etikos sargams buvo nepasiekiama.
„Anksčiau buvo kalbama apie tai, kad asmuo negali būti paaukštinamas. O dabar kalba eina ir apie tai, kad jis negali būti renkamas į aukštesnes pareigas“, - aiškino parlamentarė.
Pasak pašnekovės, pagal tokią įstatymo formuluotę, pavyzdžiui, interesus supainiojęs miesto ar rajono tarybos narys bent 12 mėnesių negalėtų užimti mero ar vicemero posto. Tiesa, politikams, jau sėdintiems šiose kėdėse, pareigų atsisakyti nereikėtų – kaip ir iki šiol.
A. Bilotaitės teigimu, dėl šios įstatymo nuostatos tebeverda diskusijos, ir reikalingas teisinis išaiškinimas, kaip ji turi būti traktuojama. Esą abejotina, ar tokia įstatymo formuluotė galėtų užkirsti kelią interesus supainiojusiems politikams kelti savo kandidatūras Seimo ar savivaldos rinkimuose.
Dėl to parlamentarė kreipėsi į VTEK, prašydama išaiškinti, kaip būtent reikėtų interpretuoti tokią įstatymo nuostatą.
DELFI primena, jog įstatymo pasikeitimus etikos sargai numato svarstyti rugpjūčio mėnesį. VTEK vertins tiek naujus apribojimus politikams, tiek kitą įstatymo pakeitimą, kuriuo panaikintas draudimas interesuose susipainiojusiems politikams ir valdininkams trejus metus įsidarbinti valstybės tarnyboje.
Z.Vaigauskas: reikėtų keisti ir Konstituciją
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas DELFI teigė manantis, kad draudimas interesuose susipainiojusiems politikams dalyvauti rinkimuose – galbūt ir nebloga mintis. Tačiau poros įstatymų perrašymo tam esą nepakaks.
„Galbūt ir geras užmanymas. Bet tokie pakeitimai turbūt galimi tiktai kartu su Konstitucijos pakeitimais. Nes tik pagal teismo sprendimą negalima tapti kandidatu į Seimo, savivaldybės tarybos narius ar prezidentus. Konstitucijoje nurodyta, kad negali būti renkami tik tie asmenys, kurie turi teismo sprendimą, paskirtą ir nebaigtą atlikti bausmę. VTEK neįvardinsime teismu“, - kalbėjo Z. Vaigauskas.
VRK vadovo nuomone, Seimas jau seniai galėjo priimti kitokias įstatymo pataisas, numatančias realias bausmes už interesų supainiojimą.
„Jeigu žmogus taip netinkamai elgėsi, interesų konfliktą turėjo, jį reikia pirma atleisti iš darbo. Tai būtų žymiai nuoseklesnė nuostata“, - konstatavo Z. Vaigauskas.
Anot jo, būtų galima lengvai sukurti paprastą teisinį mechanizmą. VTEK dėl interesus supainiojusių asmenų galėtų kreiptis į teismą, o teismo sprendimu galėtų būti ribojama jų teisė tiek dirbti valstybės tarnyboje, tiek galimybės dalyvauti rinkimuose.
„O į įstatymą tai taip ir nepapuola“, - reziumavo Z. Vaigauskas.