Už vaiko teisių apsaugos užtikrinimą Lietuvoje atsakingų skirtingų institucijų atstovai trečiadienį rinkosi į Žmogaus teisių komiteto posėdį. Nors, pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, trūkumų sistemoje yra, jokia „bomba“ esą nesprogo.
Didins socialinių darbuotojų skaičių
Dar prieš posėdį L. Kukuraitis žurnalistams sakė, kad reikia greitinti sprendimus priimančių tarnybų darbą . Jo teigimu, tam reikėtų didinti socialinių darbuotojų skaičių ir jų užmokesčius.
„Pirmiausiai, tai tikrai reikia peržiūrėti terminus, per kiek yra daromi sprendimai. Jau netgi dabar, planuojant biudžetą, tie terminų klausimai yra sprendžiami, nes socialiniams darbuotojams, kurie organizuoja atvejo vadybą ir bendrai darbą su šeimomis, yra pridedami 6 milijonai eurų darbo užmokesčiams ir papildomiems etatams tam, kad jie maksimaliai paspartintų darbą pirmomis dienomis su šeimomis, kai yra antrasis grėsmės lygis“, – sakė L. Kukuraitis.
Jis taip pat pridūrė, kad reikia peržiūrėti „visas tvarkas“, kuriomis dirbdami vadovaujasi socialiniai darbuotojai. Tam, pasak ministro, sudaryta darbo grupė.
„Pozicija, kad vaikai turi augti šeimoje, turi būti užtikrinta. Kaip tik šiandien direktorė (Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos – DELFI) man pateiks pokyčių planą, kur bus numatyta ir vidaus kontrolės sistema, etikos kontrolės sistema, taip pat apeliacijos sistema, kurios taip visi tėvai klausia. Ji bus sukurta, kad įvykus tokiam atvejui tėvai žinotų telefoną, kuriuo būtų galima paskambinti į aukštesnę instanciją, kur kartu su šeimų, piliečių atstovais galėtų tuos skundus nagrinėti“, – aiškino ministras.
Kalbėdamas apie rezonansą sukėlusias, viešojoje erdvėje pasirodžiusias šeimų istorijas, L. Kukuraitis svarstė, kad prie tokios visuomenės reakcijos galėjo prisidėti ir sprendimas panaikinti socialinės rizikos šeimų sąrašus.
„Nuo liepos pirmos yra panaikintas socialinės rizikos šeimų sąrašas. Anksčiau būdavo tam tikra grupė šeimų visuomenėje, kuriai būdavo taikomos tam tikros priemonės. Dabar tos sąvokos nebėra, visoms šeimoms taikomi tie patys standartai“, – priminė L. Kukuraitis.
Jo įsitikinimu, visuomenė tiesiog nereaguodavo į vaiko teisių apsaugos specialistų taikomas priemones, nes tai buvo socialinės rizikos šeimos. Pasak ministro, suvienodintos priemonės palietė ir kitų socialinių sluoksnių šeimas, tai ir sukėlė rezonansą.
Nusikaltimų nedaugėja
Tuo tarpu generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas atkreipė dėmesį, kad statistika rodo situacijos gerėjimą. Jo teigimu, nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių vaikų skaičius mažėja. Prokuratūros duomenimis, per 9 šių metų mėnesius dėl nusikalstamų veikų nukentėjo 1738 vaikai, kai pernai jų buvo 3112.
„Vyrauja nežymus sveikatos sutrikdymas, smūgio sudavimas. Šiais metais nuo tokių veikų nukentėjo 827 vaikai, praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu – 1605. Ar įvyko kažkoks šuolis ar pokytis po liepos 1 d., tendencija tikrai nerodo. Tai galima pasakyti ir apie kitas nusikalstamas veikas. Dėl piktnaudžiavimo tėvų teisėmis 2017 m. per devynis mėnesius nukentėjo 41 vaikas, tai šiais turim tik 10 atvejų“, – vardijo Ž. Radišauskas.
Jo teigimu, mažėjo ir nuo labai sunkių seksualinių ir smurtinių nusikaltimų nukentėjusių vaikų skaičius.
„Jeigu yra bent menkiausi duomenys apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas pradedamas. Nesvarbu, ar tai buvo vakar, ar prieš du, prieš tris, prieš keturis metus. Ne kiekvienas tyrimas pasibaigia perdavimu teismui, nemažai tyrimų nutraukiama, bet aš galiu pailiustruoti, kad sunkiausių nusikalstamų veikų, tai yra seksualinių nusikaltimų, perdavimas į teismą sudaro 67 proc. nuo visų užregistruotų. Kai vaikai nukenčia nuo labai sunkių ir apysunkių nusikaltimų, tokių ikiteisminių tyrimų teismui mes perduodame 77 proc.“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie vaikų paėmimo iš šeimos atvejus, Ž. Radišauskas akcentavo, kad teismo įsitraukimas į šį procesą yra saugiklis, tačiau, jo teigimu, galima diskutuoti, ar visais atvejais pakanka nagrinėjimo rašytine proceso tvarka.
„Mes tikrai turime saugiklį – teismą. Teisme tie posėdžiai daugiausiai vyksta rašytinio proceso tvarka. Mes irgi kalbėjome, ar tikrai kiekvienu atveju gerai, kai vyksta rašytine proceso tvarka, kad nėra žodinio proceso, nedalyvauja kita šalis, neišklausoma. Tai čia turbūt reikės sėsti ir kalbėti su teisėjais“, – sakė Ž. Radišauskas.
Tėvai tarnybų darbą vadina nežmogišku
Posėdyje dalyvavęs Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovas Evaldas Lasys tikino, kad šiuo metu Lietuvoje esą keliami dvigubi standartai – tėvai dėl savo klaidų iš karto nubaudžiami, o institucijų klaidas prašoma atleisti.
„Mes kalbame apie dvigubus standartus. Tarkim, jeigu tėvas padaro klaidą, nesusikalba su vaiku, jeigu kažkas nutinka šeimoje, tai mes iš karto pritaikome tą 17 lapų grėsmių lygių lentelę. Tėvai gauna pačią didžiausią bausmę“, – stebėjosi jis.
Tėvų atstovo teigimu, pagal dabartinę tvarką vaikas tampa „iešmu, kuris yra labiausiai nubaudžiamas“. Tokią sistemą jis vadina nežmogiška.
„Aš labai tikiuosi, kad to įstatymo keitimas keis vektorių iš grėsmių ieškojimo į pagalbos lygio nustatymą. Prezumpcija čia padaryta tokia, kad tėvai ir bet kuris su vaiko auginimu susijęs žmogus padaromas kaltu jau į ateitį. Jeigu vaikas sportuodamas užsigauna, jis gali būti apklaustas pareigūnų, gali būti atimtas trims dienoms, kol bus teismo sprendimas. Tai yra nežmogiška. Pasakysiu labai paprastai – nežmogiškam įstatymui visuomenė priešinsis“, – sakė E. Lasys.
Pasak E. Lasio, visuomenė paaugo eidama demokratijos keliu, o institucijos tapo „smurtinėmis ir nukreiptomis prieš šeimą“.