V. Bakas DELFI sakė, kad parašė patarėjams po to, kai penktadienį Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, išėjęs iš prezidentūros, pareiškė, jog G. Nausėda vetuos Civilinio turto konfiskavimo įstatymą. Parlamentaras dar nesulaukė atsakymo iš prezidentūros.
Prezidento G. Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis DELFI sakė, kad šalies vadovas dar nėra priėmęs sprendimo dėl Civilinio turto konfiskavimo įstatymo, tą padarys per įstatyme numatytą dešimties dienų terminą.
„Seimo priimtu Civilinio turto konfiskavimo įstatymu patvirtinta priemonė kovojant su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir gali duoti naudos valstybei. Tačiau priimtas įstatymas indikuoja rimtas rizikas, kad atsidūręs Konstituciniame Teisme gali būti pripažintas prieštaraujantis Konstitucijai dėl neproporcingo žmogaus teisių ribojimo bei principo, kad įstatymai atgal negalioja, pažeidimo. Taigi, gera idėja rizikuoja sužlugti labai greitai, o valstybė gali prarasti galimybes iš tiesų efektyviai prisidėti prie kovos su neteisėtu praturtėjimu“, – DELFI teigė A. Bubnelis.
Pasak prezidento patarėjo, šiuo metu prezidentūra vertina įvairių mokslininkų bei praktikų teikiamas pastabas dėl įstatymo bei svarstome kompromisinį variantą – veto su pasiūlymu.
„Pataisytas įstatymas išsaugotų šios teisinės priemonės idėją ir kartu jos realizavimas sudarytų kuo mažiau sąlygų ginčyti įstatymą Konstituciniame Teisme. Šiuo metu svarstome šiuos įstatymo pakeitimus: įsigaliojimą nuo įstatymo priėmimo (panaikinant įstatymo galiojimą atgal) bei kelių civilinio turto konfiskavimo taikymo pagrindų, kurie teisininkams praktikams bei mokslininkams kelia didžiausių abejonių dėl jų atitikties žmogaus teisėms, panaikinimą“, – teigė A. Bubnelis.
Ir anksčiau yra išreiškę abejonių
Gruodį, komentuodama tuomet dar svarstomą įstatymą, prezidentūra savo komentare BNS pabrėžė, kad svarbi yra ne tik įstatymo idėja, bet ir realizavimas.
Prezidentūros atstovas žiniasklaidai Antanas Bubnelis BNS tuomet atsiųstame komentare teigė, jog idėja yra gera ir galėtų prisidėti prie organizuoto nusikalstamumo ar korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų prevencijos.
Tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymas susijęs su konstitucine turto neliečiamumo vertybe, todėl prezidentūra ragino neskubėti ir tinkamai jį išdiskutuoti.
„Svarbu ne tik pati idėja, bet ir jos realizavimas, ir taikymo perspektyvos bei rizikos, nes įstatymas yra susijęs su konstitucine vertybe – nuosavybės neliečiamumu. Nuosavybės ribojimas taikant griežtas priemones, tokias kaip konfiskavimas, turi atitikti proporcingumo reikalavimą“, – atsiųstame komentare teigė A. Bubnelis.
„Taigi svarstant tokios svarbos teisės aktus, kuriais teisinėje sistemoje atsiranda visiškai nauja priemonė ir procesas, verta skirti laiko išsamiai diskusijai ir įtraukti atitinkamų sričių ekspertus, tokie teisės aktai negali būti priimami skubotai“, – teigė jis.
Pasak prezidentūros atstovo, ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į sąlygas ir pagrindus, kada galėtų būti taikomas civilinio turto konfiskavimas.
„Itin platus sąlygų nustatymas įstatyme gali sudaryti prielaidas nepagrįstiems tyrimams pradėti, taip pat asmenų dirbtiniam persekiojimui atsirasti“, – teigė prezidentūra.
A. Bubnelio teigimu, turėtų būti peržiūrėtas įrodinėjimo naštos perkėlimas vien asmeniui, į kurį nukreiptas tyrimas, kaip ir įstatymo galiojimo terminai, kurie šiandien, pasak jo, kelia susirūpinimą, siekiant nepažeisti teisinės valstybės principo, jog įstatymas atgal negalioja.
Norėtų paaiškinti argumentus dar kartą
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis V. Bakas pripažino, kad nėra matęs naujausių prezidento argumentų, tačiau patikino, kad šis įstatymas buvo rengtas be skubos.
„Mes jį rengėme daugiau negu dvejus metus po to, kai baigėsi parlamentinis tyrimas. Aš neprisimenu tokio įstatymo, kuris būtų parengtas surengus bendrai apie dvidešimt klausymų komitete.
Jis yra pagrįstas mokslininkų daktaro mokslo darbais, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, taip pat Jungtinės Karalystės, Airijos, Italijos pavyzdžiais“, – kalbėjo V. Bakas.
Pasak parlamentaro, visos Europos valstybės ieško būdų, kaip paimti turtą, kuris yra įgytas nusikalstamu būdu, kuris priklauso korumpuotiems pareigūnams, tarnautojams, politikams, organizuotų gaujų vadeivoms, nariams.
„Tai yra tas turtas, kuris įgytas iš nusikaltimų. Mes kalbame tik apie tokį turtą. Tokiam turtui, kuris yra įgytas iš nusikaltimų, negali būti taikomi jokie teisėtų lūkesčių principai“, – sakė V. Bakas.
Pasak parlamentaro, šis įstatymas yra apipintas mitais, pavyzdžiui, tokiu, kad turtą bus galima konfiskuoti be teismo sankcijos.
„Tik teismas pagal šį įstatymą galės priimti sprendimą konfiskuoti turtą“, – sakė V. Bakas.
Jis teigė, po to, kai R. Karbauskis paskelbė apie tai, kad prezidentas planuoja vetuoti įstatymą, paprašęs šalies vadovo patarėjų galimybės dar kartą paaiškinti argumentus. Parlamentaras sulaukė atsakymo, kad susitikimas planuojamas trečiadienį.
Neaišku, ką pasakytų Konstitucinis Teismas
Į Civilinio turto konfiskavimo temą besigilinantis Lietuvos teisės instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Skirmantas Bikelis yra nagrinėjęs klausimą, ar galimybė pritaikyti civilinį turto konfiskavimą nusikalstamu būdu įgytam turtui, įgytam prieš beveik dešimt metų, yra pateisinama? Priimtame įstatyme yra numatyta galimybė konfiskuoti turtą, nusikalstamu būdu įgytą dar prieš įstatymo įsigaliojimą (įsigaliojimas numatytas 2020 metų viduryje), bet įgytą ne anksčiau kaip 2010 metų gruodžio 11 dieną, kai Lietuvoje buvo įteisinta kita labai panaši nusikalstamu būdu gauto turto paėmimo priemonė – išplėstinis turto konfiskavimas.
Mokslininkas pabrėžė, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje pripažįstama, jog įstatymų, kurie sunkina subjektų padėtį, taikymas atgal yra galimas išimtiniais atvejais, jeigu tenkinami du reikalavimai.
„Svarbu pabrėžti, kad kalbama tik apie tokius įstatymus, kurie nėra baudžiamojo pobūdžio. Pirma – taikymą atgal turi pagrįsti labai svarbus visuomeninis interesas. Pavyzdžiui, abiejuose teismuose būta bylų, kuriose buvo apskųstos valstybės (Nyderlandai bei Jungtinė Karalystė): jos atgaline tvarka pašalino spragas mokesčių įstatymuose, kuriomis, kaip pripažino teismai, piktavališkai pasinaudojo asmenys, sukūrę didelio masto mokesčių vengimo schemų. Tiek EŽTT, tiek ESTT konstatavo, kad būtinybė valstybėms išvengti milijoninių praradimų dėl galimo piktavališko pasinaudojimo mokestinio įstatymo spraga pateisino spragų pataisymą atgaline tvarka“, – savo komentare teigė S. Bikelis.
Pasak mokslininko, antrasis reikalavimas – naujas reguliavimas, kuris yra taikomas atgal, piliečiams neturi būti „staigmena“, jis turi būti numatomas.
„Pasak Europos teismų, šis reikalavimas gali būti įgyvendintas įvairiai. Minėtoje EŽTT Hudson byloje teismui pakako to, kad mokesčių vengimo schemos buvo akivaizdžiai piktavališkos, tad, pasak teismo, subjektas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių ir negalėjo nenumatyti, kad valstybė nesitaikstys su tokia situacija bei įstatymo nepataisys.
Šis argumentas, ko gero, tiktų ir tiems atvejams, kai asmenys iš sunkių nusikaltimų sukaupia didelės vertės turto ir paskui mėgina ginčyti, kad turto konfiskavimas neturėtų būti taikomas keletą metų atgal, iki įstatymo įsigaliojimo. Numatomumo reikalavimas gali būti įvykdytas ir kitaip. EŽTT byloje Gogitidze prieš Sakartvelą teismas pažymėjo, kad Sakartvele jau iki civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo buvo taikomi įstatymai, skirti užkardyti valstybės tarnautojų neteisėtą praturtėjimą, tad papildoma to paties tikslo siekianti priemonė nelaikytina žmogaus teisėtus lūkesčius pažeidžiančia „staigmena“, – teigė S. Bikelis.
Jis atkreipė dėmesį, kad iki šiol Konstitucinis Teismas beveik nėra nagrinėjęs bylų, kuriomis būtų galima vienareikšmiškai pasiremti galimoje byloje dėl civilinio turto konfiskavimo taikymo laiko atžvilgiu.
„Bylų, kuriose aiškiai susidurtų itin reikšmingas visuomenės interesas ir dilema dėl įstatymo taikymo laiko atžvilgiu atgal, beveik nebuvo. Tad nenuostabu, kad ligšiolinėje Konstitucinio Teismo praktikoje vyrauja tik bendroji tezė, jog asmens padėtį sunkinantis įstatymas atgal netaikytinas, bet nėra išplėtota šios taisyklės išimčių aiškinimo jurisprudencija.
Ar galimoje byloje dėl civilinio turto konfiskavimo galima tikėtis, kad Teismas pasisakys dėl minėtos taisyklės išimčių? 2013 metų sprendime dėl „naktinės mokesčių reformos“ Konstitucinis Teismas jau citavo minėtą ESTT bylą Stichting „Goed Wonen“ prieš Nyderlandų finansų ministeriją. Ar bus pasiremta šia ir kitomis minėtomis bylomis, jei Konstituciniam Teismui teks spręsti dėl civilinio turto konfiskavimo, parodys laikas“, – rašė S. Bikelis.
Kai kurios nuostatos kelia abejonių
Prie įstatymo projekto rengimo prisidėjęs mokslininkas pripažino, kad kai kurios įstatymo nuostatos jam kelia abejonių. Projekto rengimo metu ne visa apimtimi buvo įsiklausyta į pastabas dėl įstatymo atitikties proporcingumo principui.
S. Bikelis pabrėžė, kad jis pritaria Seimo Teisės departamento nuomonei, jog iš civilinio turto konfiskavimo (toliau – CTK) pagrindų reiktų išbraukti apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 202 ir 222 straipsniuose (neteisėta ūkinė veikla ir apgaulingas apskaitos tvarkymas).
„Šių nusikaltimų kontrolei galiojanti teisė numato pakankamas mokestines ir baudžiamąsias priemones. CTK turėtų būti vertinama kaip savotiška kraštutinė priemonė, skirta turtui, gautam iš organizuotų ir korupcinių, kitų sunkių nusikaltimų, kontroliuoti, o ne dar viena ūkinės veiklos reguliavimo priemonė.
CTK taikymas turtui, jo nusikalstamą kilmę kildinant vien iš BK 202 ar 222 straipsniuose numatytų veikų (netgi nesant apkaltinamojo nuosprendžio ir turto kilmės įrodinėjimo naštą perkeliant atsakovui), manytina, prieštarautų konstituciniam proporcingumo principui, taip pat neatitiktų EŽTT praktikos“, – pastabose rašė mokslininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad EŽTT yra aprobavęs CTK taikymą kontroliuojant organizuotus, su narkotikais susijusius nusikaltimus, mafijos tipo organizacijas ir su jomis susijusius asmenis, korupcinius nusikaltimus.
„Manytina, CTK taikymas esant ūkinės veiklos pažeidimams ir tokių pažeidėjų turtui pritaikius ne mokestines sankcijas (įskaitant baudas), o viso nepaaiškinto turto konfiskavimą, būtų pripažintas neproporcinga intervencija į asmens nuosavybės teisę (pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 str.)“, – teigė S. Bikelis.
Mokslininko vertinimu, manytina, kad CTK procesai dėl turto, kurio nusikalstama kilmė būtų siejama vien tik su neteisėta ūkine veikla ar apgaulinga apskaita (nesant duomenų apie kitas nusikalstamas veikas) būtų neperspektyvūs, kiltų didelė rizika, kad nemažai jų baigtųsi nesėkme (nenustačius pagrindo manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu) ir kiltų žala dėl nepagrįstai pritaikytų laikinųjų priemonių (turto arešto) bei žala asmenų bei įmonių reputacijai.
Jis savo komentare sureagavo į argumentus, kuriais įstatymo šalininkai gina savo poziciją. Vienas jų – „nusikalstamos grupuotės irgi vykdo neteisėtą ūkinę veiklą“.
„Kiekviena silkė – žuvis, be ne kiekviena žuvis yra silkė, – vaizdingą posakį pasitelkė S. Bikelis. – Tai, kad nusikalstamos grupuotės vykdo neteisėtą ūkinę veiklą, nereiškia, kad kraštutines priemones reikia taikyti visiems, kas užsiima neteisėta ūkine veikla. Universalios priemonės numatytos mokestiniuose ir baudžiamuosiuose įstatymuose ir jų visai pakanka (įskaitant tik 2019 sausio 1 d. įsigaliojusias itin griežtas mokestines priemones asmenims, kurie nesugeba paaiškinti savo pajamų kilmės)“.
„Nusikalstamų grupuočių sukauptą turtą (įskaitant ir tokį, kuris sukauptas iš neteisėtos ūkinės veiklos) būtų galima konfiskuoti pasitelkus CTK, jei būtų duomenų apie tokių grupuočių daromus dar ir kitus nusikaltimus, numatytus CTK taikymo pagrindų sąraše (kontrabanda, narkotikai, prekyba žmonėmis etc.). Tad, siekiant šio tikslo, į CTK taikymo pagrindus įrašyti BK 202 ir 222 straipsnius nėra poreikio“, – rašė mokslininkas.
Dar vienas šalininkų argumentas tas, kad „CTK taikymo pagrinduose numatyta minimali 100 000 Eur nepaaiškinto turto vertė yra pakankamai didelė, kad pagrįstų tokio turto tyrimą CTK tvarka ir jo konfiskavimą“.
„Manytina, 100 000 Eur neatitiktys tarp pagrįsto ir realaus turto verslo srityje yra gana dažnas atvejis, pvz., VMI praktikoje. Ir reikia nepamiršti, kad CTK nėra ūkio reguliavimo instrumentas, tam pakanka į pagalbą pasitelkti mokestines priemones, jei reikia – baudžiamąsias.
Vien didesnė ar mažesnė turto vertė negali pagrįsti CTK taikymo proporcingumo, jei nėra pagrindo manyti, kad toks turtas gautas iš organizuotų, korupcinių ar kitų sunkių nusikaltimų“, – teigė S. Bikelis.
Pasak mokslininko, po to, kai Vyriausybės rengtas įstatymo projektas buvo pakoreguotas Seime, nebėra rimto pagrindo nerimauti dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinio turto konfiskavimo procese. Įstatyme numatyta turto nusikalstamos kilmės prezumpcija. Tačiau ji nėra absoliuti ir nėra formali. Tai užtikrina saugiklis įstatymo 2 straipsnyje, 1 dalyje. Šio saugiklio esmė – teismas sprendimo negali priimti formaliai, vien prezumpcijos pagrindu. Jis turi įvertinti įrodymus, ar turtas yra pagrįstas teisėtomis pajamomis (juos teiktų abi proceso pusės), o taip pat – ir konkrečius (netiesioginius) įrodymus (pvz., išslaptintą žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis, įrodymus, kuriais pasiremta baudžiamųjų bylų nuosprendžiuose), kurie leistų manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Būtent tokią įrodinėjimo schemą jau ne vienoje byloje yra aprobavęs EŽTT.
„Pvz., vien formalaus pagrindo, kas asmuo buvo įtariamas dėl korupcijos, nepakaktų išvadai, jog jo nepaaiškintas turtas gautas nusikalstamu būdu, – teisėsauga privalės pateikti konkrečių duomenų (pvz., ikiteisminio tyrimo medžiagą), kuriuos įvertinęs teismas galėtų daryti konkrečiomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą (nedarydamas išvadų dėl asmens kaltumo), kad „yra pagrindo manyti, jog turtas gautas nusikalstamu būdu“, – teigė S. Bikelis.